Kanbera (Australija). Po 13 metų kruopštaus darbo, kuris vyko pagal tarptautinį projektą, Australijos mokslininkai iššifravo visą kviečių genomą. Tai gali padėti kviečių augintojams susidoroti su sausringais periodais.

Nors selekcininkai jau daugelį metų turėjo kitų svarbių maistinių kultūrų, tokių kaip ryžiai ir kukurūzai, genetinių struktūrų žemėlapius, iki šiol visas kviečių DNR kodas nebuvo iki galo ištirtas ir pažintas, rašo farmweekly.com.

Tai lėmė kviečių genomo sudėtingumas. Anot mokslininkų, kviečų genomas penkis kartus didesnis už žmogaus genomą ir turi per 20 kartų daugiau genų kombinacijų nei ryžių genomas. Sėkmingai iššifruoti genomą pavyko su didžiuliais žmogiškaisiais ištekliais, kurie buvo būtini visam žemėlapiui parengti. Projekto dalyviai -  202 tyrinėtojai iš 73 institucijų ir iš 20 šalių.

Vienas iš keturių projekto steigėjų australas Rudis Apelsas (Rudi Appels)  teigė, kad genomo žemėlapio iššifravimas buvo tolygus 16 mlrd. dalių galvosūkio išsprendimui. Žemėlapyje - apie 108 000 genų. „Kviečiai yra neįtikėtinai sudėtingas augalas, visas ryžių genomas gali tilpti į bet kurią iš 21 kviečių chromosomų", – sakė profesorius.

Kalbėdamas apie ateitį mokslininkas pabrėžė, kad šis laimėjimas supaprastins veislių išvedimo procesą, suteiks selekcininkams galimybę reguliuoti pagrindines savybes, kurios yra būtinos pažangai. Pavyzdžiui, kviečių kokybė, abiotinio streso valdymas, t. y. atsparumas sausrai ir šalčiui, geresnė tolerancija, žiemkentiškumas ir kita.

„Tai iš esmės reiškia, kad selekcininkai turės kviečių gaires, jie galės apibrėžti tam tikrą genomo regioną, kuris kontroliuoja, tarkime, atsparumą sausrai, – komentavo mokslininkas. – Jie galės tuoj pat rasti tašką ir vietą ir tada tiksliai sureguliuos geno atsaką. Tai gerokai pagreitins naujų veislių su būtinomis savybėmis išvedimą“.

Jis taip pat pašmaikštavo, kad anksčiau galimybė greitai pakoreguoti norimą savybę, stengiantis atsitiktinai rasti tinkamus genus, buvo šiek tiek panaši į adatos ieškojimą šieno kupetoje.

Iššifruotas kviečių genomo žemėlapis, anot prof. R. Apelso, bus naudingas ne tik selekcininkams. „Tai nėra atradimas, skirtas tik selekcininkams, jis suteiks galimybių augintojams naudotis naujomis technologijomis. Augintojai, pavyzdžiui, galės išsiaiškinti, ar jų veislė atspari ligų padermėms, ar ne", – sakė jis.

Rudis Apelsas yra Molekulinės augalų veislininkystės kooperatyvų tyrimų centro „Western Mode“ direktorius, Murdocho universiteto (Vakarų Australija) Palyginamosios genomikos centro, kuriame atlieka tyrimus, profesorius. Jo dabartinis darbas sutelktas ties didelio masto individualių kviečių chromosomų genomų susiejimo seką, susiejant funkcinius požymius su genomo regionais.

MŪ inf.