Kaunas. Pagal žemės ūkio rinkos prognozes iki 2030-ųjų finansine išraiška robotų žemės ūkyje padaugės maždaug 3 kartus. Taip greičiausiai nutiks dėl to, kad žemės ūkis šioje srityje dar atsilieka nuo pramonės. Be to, sektoriuje yra daug iššūkių, o dar gamtos išdaigos padaro savo.

VDU Žemės ūkio akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Sigitas Petkevičius sako, kad Lietuvoje žemės ūkio technika yra aukšto lygio ir labai gera, lyginant Europos ar pasauliniu mastu. Aukštesnio lygio nei pasaulio vidurkis. Lietuviai dažniausiai pritaiko tas naujoves, kurios jau pasiteisino kitose šalyse.

„Šiandien technologijos, didžioji dalis robotų ir kita technika nėra gaminama Lietuvoje, todėl pirminės idėjos, pirmieji moksliniai straipsniai yra rašomi užsienyje. Ten pagaminama ir programinė, ir kietoji įranga. Ten pirmiau įdiegiama ir atliekami tyrimai. Tada iš ten ateina pas mus.

Tad kol atkeliauja iki mūsų, praeina šiek tiek laiko, bet, bendrai paėmus, ekonomine prasme esame aukštame lygyje. Dėl to, kad lietuviai perka užtikrintą ir patikrintą produktą. Patį naujausią ir patį geriausią. Vertina produkto kokybę ir jo palaikymą (servisą). Viena vertus, investicija didelė, bet ji duoda didžiausią grąžą“, – dalijasi mintimis mokslininkas.

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje sėkmingiausia ir didžiausia automatizacija ir robotizacija vyksta gyvulininkystėje. Prasidėjo nuo melžimo funkcijos automatizavimo, tada atėjo šėrimo, pašarų maišymo, dalijimo robotai ir t. t.

„Visa tai nesudėtingai atliekama ir sudaro didžiausią procentinę dalį iš žemės ūkio sričių. Toliau eina augalininkystė. Čia automatizacija ir robotizacija yra panašaus lygio kaip ir kitose pasaulio šalyse. Manau, Lietuva pagal robotizaciją atsilieka daržininkystės ir augalininkystės srityje“, – prieina prie išvadų S. Petkevičius.

Jo teigimu, pasaulyje, remiantis statistikos duomenimis, yra robotizuota apie 60 proc. gyvulininkystės ūkių. Daržininkystė laukia didžiausio proveržio.

Per ateinančius metus tikimasi didžiulio robotizacijos šuolio. Pramonėje yra daug sukurta, daug naudojama, daug kas daroma, tad tai tik investicijų klausimas. Žemės ūkis pakankamai konservatyvi sritis šiuo požiūriu. Kita vertus, čia nemažai sudėtingų dalykų – tad tai kompleksinis ir naujo požiūrio klausimas.

Vis iškyla klausimas, ar dirbtinis intelektas ir robotai pakeis žmogų. Mokslininkas tuo abejoja ir yra įsitikinęs, kad net jei tai ir nutiktų, turi praeiti nemažai metų. Gal po 5 ar 10 metų bus galima užduoti šį klausimą.

Maisto gamyba nesustos, reikės daugiau ir kokybiškesnio maisto. Jau matyti iš pramonės pavyzdžių, kad dirbtinis intelektas nepanaikina žmonių darbo vietų. Tiesiog žmonės turės mokytis visą gyvenimą ir pereiti į aukštesnį lygį, įvaldyti naujas kompetencijas, pvz., iš valytojo tapti valymo roboto valdytoju.

„Bendrąja prasme darbo vietų nesumažės. Turės praeiti daug metų, kol sodininkystėje ir daržininkystėje bus visiškai išnaudoti pajėgumai. Jeigu norime, kad šviežiausi ir su mažiausiai chemijos produktai patektų ant stalo, reikia efektyvių logistikos sistemų. Dabar trūksta darbo rankų, tad tenka naudoti daugiau chemijos, kad išlaikytume ilgiau produktus šviežius.

Norint valdyti nuotolinį traktorių, reikia baigti mokslus, gauti naujausių žinių, išsiugdyti kompetencijas. Remontuoti, prižiūrėti reikia ne paties aukščiausio išsilavinimo, bet valdyti – taip“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Daugiau apie robotizaciją ir automatizaciją bei praktines jų įgyvendinimo galimybes skaitykite čia.