Kaunas. Kai kurie nuodingi augalai, kuriuos natūraliomis sąlygomis gali praryti ūkio gyvūnai, sukelia rimtų sveikatos problemų arba mirtį. Nuo ko reikėtų saugoti ganomus gyvulius?

Augalų toksinai – tai cheminės medžiagos, kurias augalai gamina kaip gynybos mechanizmą nuo plėšrūnų ir ligų.

Toksiški antriniai metabolitai, natūraliai randami įvairiuose sodo ir ganyklų augaluose, paprastai nėra kenksmingi patiems augalams, tačiau gali neigiamai paveikti žmonių ar gyvūnų sveikatą, kai gyvasis organizmas turi tiesioginį kontaktą su toksinu arba tada, kai toksinus kaupiantys augalai patenka į pašarus.

Padariniai skausmingi

Augalų toksinai gali neigiamai paveikti ganomus gyvulius dėl specifinių toksikozių, kurios sukelia kepenų patologijas, reprodukcijos sutrikimus, abortus, turi teratogeninį poveikį ir kt. Gyvulių organizmo reakcija į ūmų apsinuodijimą toksiškais augalais paprastai yra akivaizdi, nes tokius apsinuodijimus lengva pamatyti dėl staigios gyvulių mirties.

Sudėtingesnis, klastingesnis ir sunkiau atpažįstamas būna poūmis ar lėtinis gyvulių apsinuodijimas natūraliais toksinais, kai sumažėja gyvulio produktyvumas dėl prasto svorio augimo ir reprodukcijos sutrikimo. Gyvuliai apsinuodija suėdę nuodingų augalų arba per sąlytį su oda. Suėsti augalai, kuriuose yra nuodingų medžiagų, gali sukelti ir antrinį apsinuodijimą, kai gyvulių audiniuose susikaupę toksinai neigiamai paveikia antrinius vartotojus.

Svarbu žinoti tuos nuodingus augalus, kurių ūkio gyvūnai gali natūraliomis sąlygomis praryti. Jie sukelia didelių ekonominių nuostolių dėl reprodukcijos sutrikimų, sumažėjusio produktyvumo, subklinikinių ligų, nusilpusio imuniteto ar gyvūno mirties.

Prancūzijos nacionalinio veterinarijos toksikologinio informacijos centro duomenimis, net 11 proc. ūkio ir naminių gyvūnų apsinuodijimų yra susiję su nuodingais augalais. Todėl straipsnyje apžvelgsime augalus, kurie dažniausiai sukelia gyvūnų apsinuodijimus Europoje, jų požymius ir gydymo galimybes.

Alkaloidus kaupiantys augalai

Rudeniniai vėlyviai (Colchicum autumnale). Tai rudenį žydintys, natūraliai Europos pievose randami augalai, kurių visose dalyse yra kolchicino – stipraus virškinamojo trakto toksino. Dažniausiai jais apsinuodija galvijai. Gyvūnams pasireiškia seilėtekis, disfagija, diegliai, pilvo skausmai, viduriavimas, tenezmas, jaučiamas dvokiančių išmatų kvapas. Mirtis įvyksta dėl širdies ir kvėpavimo sistemos nepakankamumo.

Paprastosios durnaropės (Datura stramonium). Tai žydintys, auginami kaip dekoratyviniai augalai arba randami kaip piktžolės Europoje. Patekusios į šieną ar silosą durnaropės sukelia ūkio gyvulių, tarp jų ir arklių, kitų naminių gyvūnų apsinuodijimą.

Toksiškų junginių randama visose augalų dalyse, tačiau dažniausiai sėklose, kuriose yra tropano alkaloidų, turinčių stiprių anticholinerginių savybių. Visų gyvūnų rūšių klinikiniai požymiai, apsinuodijus šiais augalais, yra panašūs. Dažniausiai matyti tachikardija, midriazė, džiūstanti burna, sutrikusi koordinacija, traukuliai ir koma.

Pievinių žilių (Senecio jacobaea) randama ganyklų pievose visoje Europoje. Šiose žolėse yra pirolizidino alkaloidų, kurie tampa kaupiamaisiais hepatotoksinais, kai kepenyse biologiškai aktyvuojami į pirolio metabolitus. Šiais augalais gali apsinuodyti visi gyvūnai, tačiau ypač dažnai – galvijai ir arkliai.

Klinikiniai požymiai, apsinuodijus pievinėmis žilėmis, yra anoreksija, apatija, sunkus viduriavimas, gelta, nenormalus elgesys. Nustatyta, kad centrinės nervų sistemos pokyčiai dažniau pasireiškia arkliams nei galvijams. Matyti betikslis gyvūnų vaikščiojimas, galvos spaudimas į kietus objektus. Apsinuodijama šiais augalais paprastai tada, kai jie surenkami su kitais pašarui skirtais augalais arba kai ganyklose trūksta pašarų ir gyvūnai pradeda ėsti piktžoles.

Europiniai kukmedžiai (Taxus baccata). Tai visžaliai augalai, dažnai auginami kaip dekoratyviniai medžiai daugelyje Europos valstybių. Visose augalų dalyse, išskyrus mėsingas raudonas sėklamakštes, yra taksino, kardiotoksinio alkaloidų mišinio ir dirginančių lakiųjų aliejų.

Visų rūšių gyvūnai yra jautrūs šių augalų toksinams. Dažniausiai jie miršta sustojus širdžiai per 24 val. ar net trumpesnį laiką, dar nespėjus pasireikšti klinikiniams požymiams. Apsinuodijusiems europiniais kukmedžiais gyvūnams gali pasireikšti drebulys, dusulys, ataksija, bradikardija ir kolapsas.

Glikozidus kaupiantys augalai

Paprastieji oleandrai (Nerium oleander) yra paplitę dekoratyviniai, visžaliai krūmai, kilę iš Viduržemio jūros šalių. Visos šių augalų dalys yra toksiškos, apsinuodyti gali tiek naminiai, tiek ūkio gyvūnai. Oleandrų toksiškumas kyla dėl kelių širdies funkciją veikiančių glikozidų, tokių kaip oleandrinas, folinerinas ir nerinas. Gyvūnui juo apsinuodijus kliniškai matyti širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos sutrikimai.

Slyvų genties augalai. Cianogeninių glikozidų, kurie hidrolizės metu tampa vandenilio cianidu, yra daugelyje augalų. Natūralūs cianogeniniai glikozidai, tokie kaip amigdalinas ir prunazinas, yra slyvinių augalų genties lapuose, šakelėse ir sėklose. Šiai genčiai priskiriami augalai, tokie kaip lauravyšnės, paprastosios ievos, persikai ir abrikosai.

Visų rūšių gyvūnai yra jautrūs apsinuodijimui cianidu. Dėl didžiojo prieskrandžio mikrobų floros gebėjimo lengvai išskirti cianidą iš cianogeninio glikozido, apsinuodijimui šiuo augalinės kilmės toksinu yra ypač jautrūs atrajotojai.

Apsinuodijus natūralios kilmės cianidu, gali pasireikšti nerimas, baimė, silpnumas, ataksija, pasunkėjęs kvėpavimas, kolapsas, traukuliai ir mirtis.

***

Nuodingų augalų identifikacija ir prevencija yra itin svarbi gyvūnų sveikatos priežiūros ir ūkio valdymo dalis. Ankstyvas toksinių augalų nustatymas ir veiksmingas prevencijos priemonių taikymas gali padėti sumažinti apsinuodijimo atvejų skaičių ir užtikrinti gyvūnų gerovę.

Kaip prevencines priemones galima taikyti fizines užtvaras, kurios neleistų gyvūnams prieiti prie nuodingų augalų. Gyvūnų pašarai turėtų būti saugomi taip, kad į juos nepatektų toksinių augalų dalių. Patartina reguliariai tikrinti pašarus, ypač jeigu jie laikomi lauke ar netoli potencialiai pavojingų augalų.

Visą straipsnį apie nuodingų augalų sukeliamus pažeidimus bei ką daryti, jei gyvulys suėdė tokių augalų, skaitykite čia.