Pagal žemės ūkio rinkos prognozes per kitus 4–5 metus, iki 2030-ųjų, finansine išraiška robotų žemės ūkyje padaugės maždaug 3 kartus. Taip greičiausiai nutiks dėl to, kad žemės ūkis šioje srityje dar atsilieka nuo pramonės. Be to, sektoriuje yra daug iššūkių, o dar gamtos išdaigos padaro savo.

VDU Žemės ūkio akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Sigitas Petkevičius sako, kad Lietuvoje žemės ūkio technika yra gera (aukšto lygio) ir labai gera, lyginant Europos ar pasauliniu mastu. Aukštesnio lygio nei pasaulio vidurkis. Lietuviai dažniausiai pritaiko tas naujoves, kurios jau pasiteisino kitose šalyse.

„Šiandien technologijos, didžioji dalis robotų ir kita technika nėra gaminama Lietuvoje, todėl pirminės idėjos, pirmieji moksliniai straipsniai yra rašomi užsienyje. Ten pagaminama ir programinė, ir kietoji įranga. Ten pirmiau įdiegiama ir atliekami tyrimai. Tada iš ten ateina pas mus. Tad kol atkeliauja iki mūsų, praeina šiek tiek laiko, bet, bendrai paėmus, ekonomine prasme esame aukštame lygyje. Dėl to, kad lietuviai perka užtikrintą ir patikrintą produktą. Patį naujausią ir patį geriausią. Vertina produkto kokybę ir jo palaikymą (servisą). Viena vertus, investicija didelė, bet ji duoda didžiausią grąžą“, – dalijasi mintimis mokslininkas.

Taigi, pas mus ateina vėliau, bet pasiekiame aukštesnę ekonominę vertę.

Pirmauja gyvulininkystė

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje sėkmingiausia ir didžiausia automatizacija ir robotizacija vyksta gyvulininkystėje. Prasidėjo nuo melžimo funkcijos automatizavimo, tada atėjo šėrimo, pašarų maišymo, dalijimo robotai ir t. t.

Lietuvos pienininkystės ūkiuose šiuo metu veikia apie 200 melžimo robotų. Pirmasis robotas mūsų šalyje pastatytas 2010 metais.

„Visa tai nesudėtingai atliekama ir sudaro didžiausią procentinę dalį iš žemės ūkio sričių. Toliau eina augalininkystė. Čia automatizacija ir robotizacija yra panašaus lygio kaip ir kitose pasaulio šalyse. Manau, Lietuva pagal robotizaciją atsilieka daržininkystės ir augalininkystės srityje“, – prieina prie išvadų S. Petkevičius.

Jo teigimu, pasaulyje, remiantis statistikos duomenimis, yra robotizuota apie 60 proc. gyvulininkystės ūkių. Daržininkystė laukia didžiausio proveržio.

Per ateinančius metus tikimasi didžiulio robotizacijos šuolio. Pramonėje yra daug sukurta, daug naudojama, daug kas daroma, tad tai tik investicijų klausimas. Žemės ūkis pakankamai konservatyvi sritis šiuo požiūriu. Kita vertus, čia nemažai sudėtingų dalykų – tad tai kompleksinis ir naujo požiūrio klausimas.

„Pasaulinės kompanijos jungiasi į korporacijas, koncernus ir suvieniję jėgas kuria inovacijas. Plačiausiai Lietuvoje žinoma „DeLaval“ firma. Augalininkystės srityje – „John Deere“, pasėlių priežiūros – „Amazone“. Prie daržovių auginimo ir perdirbimo inovacijų prisideda nemažai kompanijų, tačiau jos menkiau pastebimos. Reikia nepamiršti ir kompanijos DJI („Da-Jiang Innovations“), kuri laikoma pasaulio dronų rinkos lydere. Remiantis 2024 m. duomenimis, ji turi maždaug 70 proc. globalios komercinių dronų rinkos. Nors DJI pozicijos labai stiprios, yra ir kitų reikšmingų žaidėjų: „Parrot“ (Prancūzija), „Autel Robotics“ (Kinija), „Skydio“ (JAV), dar „Yuneec“, „Delair“, „Terra Drone“ ir kt.“, – žiniomis dalijasi S. Petkevičius.

Kaip robotai pakeitė ir pakeis žemės ūkį

Pabrėždamas inovatyvios žemės ūkio įrangos sudėtingumą, mokslininkas išsamiau paanalizuoja keletą automatizacijos ir robotizacijos pavyzdžių, jau diegiamų žemės ūkyje. Pavyzdžiui, dronai. Nepaisant teisinio reglamentavimo niuansų, baterijos veikimo laiko, ribotos talpos ir kt., jie gali būti naudojami augalų, gyvulių, dirvožemio stebėsenai ir tam tikrų ligų ar pažeidimų aptikimui, tiksliniam purškimui, tręšimui ir laistymui, taip pat sėjimui sunkiai prieinamose vietose, derliaus vertinimui ir prognozavimui bei kita.

Vis dėlto pats dronas mažai ko vertas, reikia programinės įrangos informacijai apdoroti. Čia, S. Petkevičiaus teigimu, pirmavo amerikiečių kompanija „PrecisionHawk“, tačiau 2023–2024 m. ji susidūrė su finansiniais sunkumais.

Dronui dar reikia atskiros palydovinės sistemos. Šios srities viena iš lyderių yra kompanija „Trimble“ (JAV).

Kitas pavyzdys galėtų būti pomidorų skynimas. „Jeigu norėtume automatizuotai skinti pomidorus, tai padaryti nebūtų lengva, trukdytų ir šakelės, ir lapai, ir kiti, tarkime, nesunokę pomidorai.

Tad norint gauti automatiškai skinamus pomidorus, reikia juos specifiškai auginti, pvz., per šonus turi eiti pagrindiniai stiebai, o per groteles lįsti pomidoriukai, kuriuos automatizuotai skinti paprasta. Vadinasi, reikia keisti visą auginimo sistemą, sukurti naujas atpažinimo sistemas, išvesti naujus augalus ir kt. Mąstymo lygis turi būti kitas, kad nei augalo fiziologija, nei gamtos dėsniai netrukdytų diegti automatizacijos ir robotizacijos“, – pabrėžia mokslininkas.

Laistymas taip pat gali būti automatizacijos ir robotizacijos pavyzdys. Laistymo sistemos visada apsimoka ir atsiperka, tik neaišku, per kiek laiko, nes vienais metais drėgna, kitais – sausa, dar lemia ir augalų rūšis. „Galime kelti klausimą, kiek Lietuvoje turime įrengtų inovatyvių laistymo sistemų, atsakymas – labai mažai, palyginti su kitomis užsienio šalimis. Nes reikia daug išteklių“, – sako S. Petkevičius.

Ar dėl robotizacijos neteksime darbo vietų?

Vis iškyla klausimas, ar dirbtinis intelektas ir robotai pakeis žmogų. Mokslininkas tuo abejoja ir yra įsitikinęs, kad net jei tai ir nutiktų, turi praeiti nemažai metų. Gal po 5 ar 10 metų bus galima užduoti šį klausimą.

Maisto gamyba nesustos, reikės daugiau ir kokybiškesnio maisto. Jau matyti iš pramonės pavyzdžių, kad dirbtinis intelektas nepanaikina žmonių darbo vietų. Tiesiog žmonės turės mokytis visą gyvenimą ir pereiti į aukštesnį lygį, įvaldyti naujas kompetencijas, pvz., iš valytojo tapti valymo roboto valdytoju.

„Bendrąja prasme darbo vietų nesumažės. Turės praeiti daug metų, kol sodininkystėje ir daržininkystėje bus visiškai išnaudoti pajėgumai. Jeigu norime, kad šviežiausi ir su mažiausiai chemijos produktai patektų ant stalo, reikia efektyvių logistikos sistemų. Dabar trūksta darbo rankų, tad tenka naudoti daugiau chemijos, kad išlaikytume ilgiau produktus šviežius.

Norint valdyti nuotolinį traktorių, reikia baigti mokslus, gauti naujausių žinių, išsiugdyti kompetencijas. Remontuoti, prižiūrėti reikia ne paties aukščiausio išsilavinimo, bet valdyti – taip“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Jis išsako požiūrį, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, o naujovių diegimas irgi tolsta. Anksčiau inovacija buvo įdiegta po 5–6 metų, o šiuo metu prireikia gal ir 15 metų. Tada dabartiniai vidutinio amžiaus žmonės bus tie 50-mečiai, kai naujovės ateis iki mūsų.

Anot jo, ilgės atstumas tarp naujovių sukūrimo ir įdiegimo. Jaunesni žmonės, nepagalvoję apie rizikas, linkę labiau skubėti ir rizikuoti, anksčiau įsigyti produktą, kuris nėra pasaulyje visuotinai pripažintas. Jei ilgės žmogaus amžius, didės atstumas tarp naujovių sukūrimo ir įdiegimo.

Paklaustas, kodėl žemės ūkyje rankų darbas kai kur laikomas aukštesne verte, tarkime, Brazilijoje, žemesnės kategorijos kavos pupelės skinamos automatizuotai, o aukščiausios klasės – tik rankomis, S. Petkevičius atsako, kad tai robotizacijos lygio trūkumas.

„Kodėl žmogaus nuskinta kavos pupelė vertingesnė nei mašinos nuskinta? Galbūt robotas suspaudžia per stipriai, galbūt neatpažįsta gerai subrendusios pupelės? Galbūt sutrumpėja kelias: viena ranka nuskynei ir padėjai į krepšį ar ant transporterio ir ji nukeliauja į džiovinimo sandėlius. O robotai savo pirštais iš pradžių deda į vieną vietą, tada – į kitą ir t. t. Gal robotas vienu kitu žingsniu atsilieka? Šiandien robotai turi pažangius griebtuvus, jie sukurti iš nekenksmingų medžiagų. Jutikliai taip pat tobulesni. Kita vertus, norint sukurti inovatyvią sistemą, reikia gerokai daugiau žmonių, nei skinti kavos pupeles. Suprogramuoti, aparatus paruošti, inžineriškai patikrinti ir kt. Tai didžiulis įdirbis. Kol mažame aparate galėsime panaudoti DI, kad nustatytume, tarkime, kokios brandos yra kavos pupelė ir ar ją jau galima skinti, dar turės praeiti laiko“, – atviras mokslininkas.

Jis ne kartą pabrėžia, kad siekiant automatizacijos ir robotizacijos proveržio, kartu norint gauti pelno, valgyti sveikus produktus, reikia pradėti iš pagrindų mąstyti kitaip.

Yra ir dar vienas aspektas. Jau dabar kai kuriose šalyse inovatyvūs pažangūs ūkiai, kuriuose ypač išplėtota automatizacija ir robotizacija, yra per mokesčius, įvairias kitas socialines programas įpareigojami prisidėti prie savo vietos bendruomenių klestėjimo, skatinami samdyti ir taip padėti socialinės rizikos ar kitiems žmonėms. Tad robotų ir žmonių sąveika yra pozityvus aspektas, siekiant tvarumo, bendruomeniškumo ir apsirūpinimo sveiku maistu.

***

Pagrindinės robotizacijos ir automatizacijos kryptys ir technologijos

Tiksliosios nustatymo sistemos (GNSS, RTK , GPS):

• leidžia automatizuoti traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų vairavimą (autopilotai);
• užtikrina itin tikslius sėją, tręšimą, purškimą, mažinant sąnaudas ir taupant išteklius;
• ypač plačiai pritaikomos.

Robotai:

• autonominiai traktoriai ir kombainai (pvz., „John Deere“, „Fendt“, „New Holland“);
• robotai ravėtuvai, kurie mechaniškai naikina piktžoles, naudodami kompiuterinį matymą ar lazerius;
• mažieji robotai, skirti sėjai ir tarpueilių priežiūrai, kurie dirba 24/7 ir taupo energiją.

Lazeriai ir optinės sistemos:

• pritaikomi piktžolėms kontroliuoti: tarsi „sudegina“ piktžoles. Kol kas dar tik bandoma, bet jau yra komercinių prototipų (pvz., JAV „Carbon Robotics“ lazeriniai ravėjimo robotai);
• lazeriai pradedami taikyti gyvulininkystėje ir paukštininkystėje – baidyti plėšrūnams ar paukščiams.

Jutikliai ir dirbtinis intelektas:

• naudojami augalų būklei, dirvožemio drėgmei, derliaus brandai nustatyti;
• piktžolėms, ligoms, kenkėjams atpažinti ir purkšti tik konkrečias vietas;
• gyvulių sveikatai, rujai stebėti ir atpažinti.

Dronai:

• tiek stebėti (augalų, laukų būklę, pasėlius), tiek purkšti.

Automatizuotos gyvulininkystės sistemos:

• melžimo robotai, automatiniai pašarų pristūmikliai, šėrimo sistemos.

2025-10-02