Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Mokslas
Kaitra kirto kone per visų augalų derlingumą

Akademija, Kėdainių r. Šalyje didžioji dalis pasėlių jau nukulta, likę tik pavieniai vasarinių javų ar rapsų laukai bei tie, kurių nuėmimas kai kuriuose ūkiuose dėl įvairių priežasčių labai vėluoja.

Dėl ilgalaikės kaitros žieminių augalų vidutinis prognozuotas derlius sumažėjo 10 proc., o vasarinių augalų dar daugiau – 15–20 proc.

Tiesa, lietingi rugpjūčio orai buvo palankūs ilgos vegetacijos augalų – kukurūzų bei cukrinių runkelių – augimui, kuris dėl sausų ir karštų orų buvo sulėtėjęs. Šiuo metu minėtų augalų pasėliai atrodo gerai.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Apibendrindami šiuo metu esamą žemės ūkio augalų būklę Lietuvoje, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai Virginijus Feiza, Virmantas Povilaitis ir Jūratė Ramanauskienė teigia, kad dėl ilgalaikės kaitros žieminių augalų pasėlių – kviečių, rugių, rapsų – vidutinis derlingumo sumažėjimas tikėtinas apie 10 procentų, palyginti su tuo, kuris buvo prognozuotas per Jonines.

Vasarinių augalų pasėlių – žirnių, pupų, miežių, rapsų, kviečių – sumažėjo apie 15–20 proc. nuo prognozuoto birželio mėnesį. Pažymima, kad atskiruose ūkiuose situacija gali skirtis dar labiau.

Dažnai palyjant rugpjūtį padidėjo dirvos drėgmė, kurios kiekis sausringu birželio-liepos laikotarpiu buvo sumažėjęs iki 7–9 procentų. Šiuo metu drėgmės kiekis viršutiniame dirvos sluoksnyje siekia 13–19 proc.

„Toks drėgnumas yra tinkamas dirvų ruošimui žieminių rapsų bei būsimai žieminių javų sėjai. Vis daugiau žemdirbių pradeda plačiau naudoti neariminį žemės dirbimą, prieš sėją įdirbdami tik sekliai arba sėdami tiesiogiai į nepurentą dirvą“, – pastebi V. Feiza.

Vakarų Lietuvoje rugpjūčio mėnesį prasidėję lietūs nutraukė birželio ir liepos mėnesiais užsitęsusį sausringą periodą. Dirvožemio drėgmė 0–10 cm gylyje rugpjūčio pradžioje buvo tik 10,9 proc., o mėnesio viduryje – 11,8 proc. 10–20 cm gylyje buvo atitinkamai – 8,3 ir 13,5 proc. (mažesnė už augalų augimui optimalią (16–18 proc.) dirvožemio drėgmę.

Šiuo metu nukulti žieminiai rapsai, rugiai, kvietrugiai ir žirniai. Žieminių kviečių nukulta apie 70, o vasarinių rapsų – apie 80 proc. Pupos dar nekultos, o jų prasčiausi pasėliai Klaipėdos rajone tiesiog sulėkščiuoti.

Ūkininkai pastebi, kad užsitęsę sausringi orai javus nepribrandino, o nudžiovino, todėl grūdai maži, prastesnės kokybės. Grūdai, kurie gavo lietaus, sudygo varpose. Be to, javapjūtę dabar tenka derinti su prasidėjusiais sėjos darbais. Klaipėdos rajone žieminių rapsų jau pasėta apie 50 proc., Šilutės, Šilalės rajonuose – apie 50–60 procentų.

Vidurio Lietuvoje rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vyravo vėsūs ir vėjuoti orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 0,3 laipsnio žemesnė negu norma (norma 17,5 laipsnių šilumos). Vėsiausia buvo rugpjūčio 16 naktį, kai oro temperatūra sumažėjo iki 10,7, o karščiausia buvo rugpjūčio 16 diena, kai oras sušilo iki 27,3 laipsnių. Kritulių iškrito 55 mm, tai beveik triskart daugiau negu dekadinė norma (19 mm).

Remiantis LAMMC ŽI atliktais dirvožemio drėgmės tyrimais, rugpjūčio mėnesį dirvoje (0–10 cm bei 10–20 cm sluoksnyje) drėgmės pakako normaliam augalų augimui.

Javapjūtės pradžioje liepos viduryje, žieminiai javai buvo kuliami sausi ir beveik nereikėjo džiovinimo, derliaus nuostoliai buvo minimalūs. Vėliau trumpalaikiai ir ilgalaikiai krituliai apsunkino vasarinių javų derliaus nuėmimą.

Po liūčių labai suprastėjo žiemkenčių grūdų kokybė. Dėl drėgmės pertekliaus grūdai pradėjo dygti varpose. Iki šiol dar yra likę pavienių nenukultų vasarinių javų laukų. Dabar dirvos aktyviai ruošiamos žieminiams rapsams, daug jų jau pasėta, ruošiamasi ir žieminių kviečių sėjai.

Suvalkijoje rugpjūčio I dešimtadienį orai atvėso – vidutinė paros oro temperatūra buvo 1,1 laipsnio mažesnė už SKN ir siekė 17,4 laipsnių šilumos. Prasidėję lietūs (per šį dešimtadienį iškrito 40,8 mm kritulių, iš 10 dienų lietingos buvo 6 dienos) labai pagerino augimo sąlygas runkeliams ir kukurūzams, bet sutrukdė javapjūtę, pablogino grūdų kokybę.

Cukrinių runkelių pasėliuose kyla nauja piktžolių banga: auga baltosios balandos, rūgtys. Grybinių lapų ligų nedaug: jautresnėse veislėse ar nepurkštuose plotuose yra rudmargės pažeidimų ant lapų. Nemažai virusinės runkelių lapų ligos – geltos – pažeidimų. Šiais metais gausu buvo amarų, kurie ir platina virusines lapų ligas.

Po lietaus kukurūzų pasėliai atrodo gerai: augalai ūgtelėję, augina po 2–3 burbuoles. Apatinės burbuolės stambios.

Kukurūzams augti sąlygos šiuo metu labai palankios

Šiaurės Lietuvoje miglinių javų grūdai smulkūs, pupinių augalų neužmegztos viršutinės ankštys. Pupos turi tik po dvi tris ankštis ant augalo, po dvi tris sėklas ankštyje.

Liepos 29 d. prasidėjo lietingas periodas, kuris tęsiasi per visą rugpjūtį. Iki rugpjūčio 20 dienos jau iškrito 120 mm kritulių ir tai yra daug daugiau už vidutines šio laikotarpio normas.

Taigi, rugpjūtis dėl pernelyg dažno lietaus tapo nepalankus derliaus nuėmimui, ūkiuose, kuriuose nesuspėta nuimti, derlius liko laukuose. Tik kukurūzai vystosi pakankamai gerai, tikėtinas artimas daugiamečiams vidurkiams derlius.

Pietryčių Lietuvos zonoje vidutinis kritulių kiekis rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje daugiau nei 2 kartus viršijo SKN – buvo apie 51 mm (2,1 SKN). Javų kūlimui ūkininkai turėjo „gaudyti“ orus. Bet didesnė dalis javų jau nukulta, dirvos ruošiamos žiemkenčių sėjai.

Žiemkenčiai dėl stresinių meteorologinių pavasario ir vasaros sąlygų subrandino labai smulkius grūdus. Žieminių rapsų sėklos ankštarose dažnai buvo nesubrendusios. Tie vasariniai javai, kurie buvo pasėti prieš gegužės mėnesio ištisinius lietus, neblogai užderėjo, o tie, kurių sėja buvo suvėluota, davė prastą derlių.

Grikių pasėliai jau rausta, brandina sėklas, tik kai kur suboluoja pavieniai žiedeliai. Yra labai piktžolėtų pasėlių – vyrauja šerytės ir paprastosios rietmenės. Pietryčių Lietuvos laukuose šios piktžolės tiek paplito, kad kartais per jas net nesimato, kokie augalai yra pasėti. Nėra abejonių, kad tokiuose laukuose derlius bus menkas. Dėl lietingo oro grikiai pradėjo auginti pridėtinius ūglius – tai gali sumažinti derlių.

Lubinuose išplito antraknozė, kai kuriose vietose derlius nesubrendo. Kukurūzai tiek silosui, tiek grūdams šiuo laikotarpiu atrodo panašiai, aukštis siekia 2–3 m. Nuo maro purkštų bulvių bulvienojai dar žaliuoja, o mažiau purkštų pradeda geltonuoti.

LAMMC, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos