Akademija, Kėdainių r. Pagal tai, kaip atrodo žemės ūkio augalų pasėliai šiuo metu, galima prognozuoti, kad potencialas geriems derliams yra didelis, panašus kaip ir pernai. O žieminių javų ir ypač žieminių rapsų derlius gali būti net ir geresnis negu pernai.

Nors prognozės yra nedėkingas dalykas ir žemdirbiai derlių linkę skaičiuoti tik tada, kai jis nukultas saugiai guli aruoduose, vis tik mokslininkai privalo kasmet vertinti bręstančius pasėlius ir prognozuoti būsimą derlių.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai Virginijus Feiza, Algė Leistrumaitė, Virmantas Povilaitis ir Jūratė Ramanauskienė, apibendrinę savo ir kolegų stebėjimus laukuose, teigia, kad šių metų derliaus galima tikėtis tikrai gero, panašaus kaip pernai.

„Jei neįvyks stichinių gamtos reiškinių, žieminių javų ir ypač žieminių rapsų derlingumas tikėtinas aukštesnis nei pernai. Šie metai galėtų būti pavadinti žieminių rapsų metais: augalai aukšti, stiebai tvirti, šakoti, augalų spalva sodriai žalia, mažai ligų bei kenkėjų. Vasarinių varpinių javų grūdų bei ankštinių augalų sėklų derlingumas prognozuojamas artimas pernai metų derlingumui“, – sakoLAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas V. Feiza.

Nors Lietuva nedidelė, tačiau atskiruose regionuose situacija gali būti labai skirtinga, tad ir derlingumo prognozės pateikiamos kiekvienam regionui atskirai.

Vakarų Lietuvoje po šaltos ir snieguotos žiemos pavasaris ėjo ilgai ir atsargiai, augalų vegetacija prasidėjo balandžio 21 d., bet, atvėsus orams, vėl sustojo. Gegužės mėnuo buvo vėsus ir drėgnas, augalų vegetacija atsinaujino apie gegužės 4 d., o aktyvioji augalų vegetacija (oro temperatūros pakilimas per 10 °C) prasidėjo apie gegužės 10 d. Visa gegužė buvo vėsi ir drėgna, o birželis atvirkščiai – sausas ir šiltas.

Vėsesni ir drėgnesni balandžio ir gegužės mėnesio orai buvo palankūs daugiametėms žolėms augti, tačiau lietingi orai lėmė vėlyvesnę vasarinių javų sėją. Pastebėta, kad dėl temperatūrų svyravimo kovą plyšinėjo pavienių žieminių rapsų stiebai. Šiuo metu žieminiai rapsai atrodo gerai, augalai šakoti. Kai kur rapsų pasėliuose buvo paslėptastraublių bei rapsinių žiedinukų. Šiuo metu žieminiai rapsai peržydėję, augina sėklas.

Vasariniuose kviečiuose ir miežiuose buvo pastebėta amarų, lemų ir tripsų bei dryžligės ir miltligės požymių, tačiau panaudojus fungicidus ir insekticidus, ligų bei kenkėjų plitimas sustabdytas. Kai kurie ūkininkai sako, kad dėl vėsaus ir lietingo pavasario vasariniai kviečiai silpnai krūmijosi.

Tankesniuose žieminių javų pasėliuose pavasarį buvo paplitęs pavasarinis pelėsis. Šiuo metu visų žieminių javų būklė gera. Vasariniai miežiai Žemaitijoje šiek tiek žemesni. Kukurūzų, grikių ir žirnių pasėlių būklė gera. Žirniai, pasėti vėliau, bet apvelti gumbelinių bakterijų preparatu rizogenu, išsivystymu susilygino su sėtaisiais anksčiau.

Ankstyvų veislių bulvės pradeda žydėti, o vėlyvų veislių augalai yra apie 20–30 cm aukščio. Kolorado vabalų bulvėse mažai, bet ant lapų yra jų kiaušinėlių. Kukurūzai vešlūs, jų augimui drėgmės netrūksta.

Vidurio Lietuvoje vegetacija prasidėjo kovo 26 d. Balandžio orai buvo permainingi. Šalčiausia buvo balandžio 4 naktį, kai oro temperatūra nukrito iki -2 °C, o šilčiausia – balandžio 18 dieną, kai oro temperatūra pakilo iki 20,7 °C. Trūkstant šilumos, dirvos prastai džiūvo, vasarinių augalų sėja vėlavo. Gegužės pirmąjį dešimtadienį vyravo vėsus ir vėjuoti, o antrąjį – šilti ir vėjuoti orai. Gegužės 1 ir 9 dieną užfiksuotos šalnos dirvos paviršiuje iki -3 °C. Kritulių iškrito apie 90 mm (norma – 62,3 mm). Dirvos tapo ne tik drėgnos, bet ir šlapios.

Birželio pradžioje vyravo šilti ir sausi orai, antroje mėnesio pusėje drėgmės kiekis dirvose pastebimai sumažėjo. Išsausėjęs dirvų paviršius pradėjo skilinėti, dirvos sukietėjo.

Kaip pernai tuo pačiu metu, taip ir šiemet, visų žieminių javų (kviečių, rugių, kvietrugių, miežių) pasėlių būklė vertintina kaip gera arba labai gera. Biologinis potencialas gausiam derliui gauti yra geras. Jei gamta neiškrės nemalonių „siurprizų“, realu tikėtis ne mažesnio kaip pernai ar net didesnio derlingumo (mat pernai dėl praūžusių stiprių vėjų su intensyviais lietumis nemažai pasėlių buvo išguldyta).

Lietingas ir šiltas gegužės mėnuo sudarė labai palankias sąlygas ligoms plisti žieminių javų pasėliuose. Jautrių veislių žieminiuose kviečiuose anksti išplito miltligė. Šiuo metu plinta lapų septoriozė, pastebima ir kviečių dryžligės pažeidimų, palyginti paplitusios geltonosios rūdys. Plinta amarai. Žieminiuose kvietrugiuose nustatyta rinchosporiozės pažeidimų. Žieminiai kviečiai baigė žydėti – pradeda auginti grūdą, kvietrugiai ir rugiai jau pieninės brandos.

Vasarinių rapsų dygimui ir startiniam augimui buvo pakankamai drėgmės, todėl šiuo metu pasėliai atrodo kur kas tolygesni ir vešlesni negu pernai. Gausiai plito rapsiniai žiedinukai, dabar jų antplūdis slūgsta, tačiau jau yra stiebinių paslėptastraublių pažeidimų, kenkėjų gaudyklėse aptinkama ankštarinių paslėptastraublių bei ankštarinių gumbauodžių. Ligos plinta dar negausiai, stebimi tik pavieniai netikrosios miltligės ir fomozės pažeidimai.

Vasariniai kviečiai bei miežiai atrodo gerai. Žirnių pasėlių yra įvairių: nuo labai gražių, tankių, iki retų ir žemų. Dėl buvusio laukų užmirkimo pasėliai kai kur reti, augalai žemi, geltonos spalvos, randama vaisėdžių, amarų.

Cukriniai runkeliai dėl šilumos trūkumo ilgai dygo, nemažai yra piktžolėtų pasėlių. Kukurūzai taip pat nedideli.

Suvalkijoje gegužė buvo vėsi, ypač šaltos buvo naktys. Kritulių per mėnesį iškrito 93,3 mm, t. y. 2,9 karto daugiau negu vidutinė norma. Stiprios liūtys laukuose, kuriuose jau buvo pasėti vasariniai augalai, suformavo dirvožemio plutą ir tai apsunkino augalų dygimą. Dėl vėsaus oro dirvos prastai džiūvo ir kai kuriuose laukuose vasariniai augalai pasėti tik gegužės II–III dešimtadieniais.

Birželio I dešimtadienis buvo šiltas, kritulių iškrito tik 1,2 mm (dešimtadienio norma – 13 mm). Lengvesnėse dirvose pradeda trūkti drėgmės. Sunkesnėse dirvose gilesniuose sluoksniuose drėgmės pakanka, tačiau augalams augti trukdo dirvos paviršiuje esanti pluta. Dėl sausų ir šiltų orų pasėliuose labai išplito amarai.

Žieminiai kviečių pasėliai tankūs, tolygūs. Kai kuriuose pasėliuose daug dirvinių smilguolių, matyti lemų ir pjūklelių pažeidimų. Žieminių kvietrugių ir miežių būklė vidutinė: yra išretėjusių pasėlių, daug piktžolėtų laukų. Žieminių rapsų būklė gera, tik daug ankštarinių gumbauodžių ir rapsinių paslėptastraublių pažeidimų.

Vasarinių kviečių bei miežių pasėlių būklė gera, tik jautresnėse veislėse labai daug miltligės pažeidimų, daug amarų. Kanapių pasėlių būklė vidutinė: anksti (balandžio viduryje) sėti pasėliai praretėję, piktžolėti. Žirnių pasėlių būklė gera, o pupų – vidutinė: yra dėmėtligės, askochitozės pažeidimų, daug amarų.

Ankstyvų veislių bulvės daugumoje laukų gražios, pasėliai tolygūs. Vėlyvos bulvės labai nevienodai sudygusios. Cukrinių runkelių laukai labai nevienodi. Vėlyvos sėjos pasėliai tolygūs, bet runkeliai dar tik 8–10 lapelių tarpsnio. Ankstesnės sėjos pasėliai dėl šaltų ir lietingų gegužės orų sunkiai dygo, pasėliai labai netolygūs. Dėl susiformavusios dirvožemio plutos plinta juodšaknė. Pasėliuose daug amarų, yra runkelinių musių pažeidimų.

Šiaurės Lietuvoje trūko pavasarinio lietaus, intensyvūs krituliai prasidėjo tik gegužę. Bendras kritulių kiekis per gegužės mėnesį buvo 137,2 mm, o per birželio pirmą ir antrą dešimtadienius – 11,7 mm kritulių. Šiai dienai dirvožemis dar yra drėgnas, tad augalai turi geras sąlygas augti, tačiau drėgmė ir aukšta temperatūra didina ligų plitimo riziką.

Žiemkenčių būklė kol kas yra gera. Daugelyje intensyviai prižiūrimų laukų tikėtinas žieminių kviečių iki 7 t/ha, o žieminių rapsų iki 4 t/ha derlingumas.

Sunkiuose priemoliuose nepakankamai gerai auga vasariniai augalai. Tikėtina, kad vasarinių kviečių ir miežių derlingumas bus mažesnis apie 20 proc., palyginant su pernai. Dalis pasėtų pavasarį sėklų nesudygo dėl susidariusios dirvos plutos. Kita sėklų dalis sudygo po antro lietaus, kai pluta išmirko, tačiau nemažai sėklų žuvo dėl ilgai trukusio drėgmės pertekliaus ir užmirkimo.

Žirnių ir pupų pasėlių būklė yra gana gera. Tikėtina, kad derlingumas bus panašus kaip ir ankstesniais metais.

Pietryčių Lietuvos zonoje per visus gegužės mėnesio dešimtadienius, temperatūra buvo žemesnė 2–3 °C negu standartinė klimato norma, o kritulių iškrito 3-4 kartus daugiau. Dirvožemiai buvo permirkę, su žemės ūkio technika įvažiuoti į laukus nebuvo galimybės, todėl vasarojaus sėja ir bulvių sodinimas labai vėlavo.

Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 1,7 °C aukštesnė už standartinę, o antrojo dešimtadienio - dar gerokai aukštesnė. Gausus ir nevienodai pasiskirstęs kritulių kiekis turėjo įtakos dirvožemio drėgmės kiekiui: daugelyje vietų jis viršijo 20 proc., šiuo metu yra apie 18–19 proc.

Žieminių rugių, kviečių ir kvietrugių pasėliai tankūs, vešlūs, varpos didelės. Tačiau yra nepatręštų pasėlių – jie retoki, mažiau iškrūmiję.

Žieminių rapsų pasėliai tankūs, 50–60 proc. ankštarų jau pasiekė būdingą dydį. Vasarinių rapsų pasėliai baigia žydėti ir yra gerokai retesni nei žieminiai.

Kanapių pasėliai yra įvairios būklės. Patręštos, optimalaus tankumo kanapės yra užaugusios iki 0,5–1,7 m. Nepatręštos, per tankiai pasėtos – iki 0,5 m. Kukurūzai pasėti gerokai vėliau, todėl yra labai nedideli, apie 10–20 cm aukščio. Grikiai šiais metais pasėti vėliau ir dar tik formuoja lapus. Pupiniai augalai apie 10–20 cm aukščio, vešlūs. Bulvių daigai dar tik pradeda rodytis vagų viršūnėse. Vasariniai kviečių būklė vidutinė, atrodo skurdokai.

Šaltinis: LAMMC

Šaltinis: LAMMC

LAMMC, MŪ inf.