BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Mokslas
Bioaktyvios nanodalelės – geresnei pasėlių kokybei
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Tokijas. Japonijos mokslininkai rado būdą, kaip pagerinti pasėlių kokybę be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Sukurtas preparatas, papildytas bioaktyviomis molekulėmis, kurios prasiskverbia į ląsteles, tad augalai tampa atsparesni sausrai ir kenkėjams.

Pasitelkus technologijas galima keisti genomą ir sukurti GMO, tačiau transgeninių augalų gamyba reikalauja laiko, pinigų ir vis dar nesulaukia plataus visuomenės palaikymo. 

Japonijos RIKEN tvarių išteklių mokslo centro mokslininkai, vadovaujami Masakiʼo Odaharaʼo (Masakio Odaharo), siūlo greitesnį ir pigesnį būdą, kaip pagerinti pasėlių kokybę. Pavyzdžiui, užuot pakeitus augalo genomą, tą patį geną slopinti apdorojus lapus biologiškai aktyviomis medžiagomis. Pagal šį scenarijų bioaktyvus junginys patenka į augalo ląstelės vidų per nešiklį, kuris prasiskverbia pro sienelę, rašo „Science Daily“.

Bioversija 2024 04 26 m7

Nors idėja atrodo paprasta, mokslininkai susidūrė su iššūkiais. Reikėjo atrasti biologiškai aktyvių medžiagų paskleidimo būdą, kuris tiktų augalams, auginamiems žemės ūkio sąlygomis. Tyrėjai padarė išvadą, kad didelius plotus vis dar praktiškiausia purkšti.

Daugelio rūšių nanodalelės gali patekti į augalų ląsteles. Tyrėjai sutelkė dėmesį į skvarbius peptidus (CPP), nes jie gali paveikti specifines ląstelių struktūras, pavyzdžiui, chloroplastus.

Laboratorijoje atlikus tyrimus su baltažiedžiais vaireniais (Arabidopsis thaliana), taip pat kelių rūšių sojomis ir pomidorais, nustatytas natūralus CPP, kuris gebėjo prasiskverbti į išorinį lapų sluoksnį, o kai kada ir giliau.

Per tolesnius tyrimus plazminė DNR prijungta prie tinkamo CPP. Pastebėta, kad į purškalą pridėjus kitų biomolekulių ir nanodalelių, laikinai padidėja porų skaičius lapuose, todėl augalai geriau pasisavina veikliąsias medžiagas. 

Pasak Masakiʼo Odaharaʼo, mitochondrijos ir chloroplastai labiausiai reguliuoja augalo medžiagų apykaitą. Šias struktūras galima paveikti purškiant augalus bioaktyviomis molekulėmis, kurios suteikia ekonomiškai naudingų savybių.

Mokslininkai, pristatę savo darbą leidinyje „ACS Nano“, tikisi, kad ateityje pavyks sukurti panašių metodų augalams apsaugoti nuo parazitų, kenkėjų ir kitų žalingų veiksnių. 

Šaltinis: MŪ
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos