Londonas. Jautienos auginimas laboratorijose klimato kaitą gali pagreitinti dar labiau nei tradicinė gyvulininkystė, rašo britų „Independent“.

Žemės ūkiui šiandien priskiriama apie ketvirtadalį visų šiltnamio dujų, keliančių planetos temperatūrą. Gyvulių auginimas, išskiriantis daug metano ir azoto dioksido, nurodomas kaip vienas pagrindinių taršos šaltinių.

Taip pat teigiama, kad vienas iš perspektyvių problemos sprendimų – auginti mėsą dirbtiniu būdu. Jau yra kompanijų, kurios laboratorijose augina jautieną, kiaulieną, vištieną ir jūros gėrybes. Vis dėl to, nors toks mėsos gamybos būdas iki minimumo sumažina aplinkos taršą metano dujomis, ilguoju laikotarpiu jis dar taršesnis už tradicinį gyvulių auginimą mėsai.

Tokios išvados priėjo Oksfordo Martino mokyklos tyrėjai, išanalizavę įvairius galimus dirbtinės mėsos auginimo metodus ir jiems reikalingas energijos sąnaudas. Specialistai taip pat bandė įvertinti tai, kaip per ateinančius 1000 metų gali pasikeisti jautienos paklausa. Galiausiai jie pasitelkė klimato modeliavimo programas, leidžiančias paskaičiuoti, kaip skirtingi jautienos gamybos metodai ir mėsos paklausa pakeistų anglies dvideginio, metano ir azoto dioksido koncentraciją atmosferoje, o kartu ir planetos temperatūrą.

Paaiškėjo, kad tik patys optimistiškiausi ir mažai tikėtini scenarijai leidžia kalbėti apie dirbtinės mėsos augintojų konkuravimą su tradicine gyvulininkyste. Visais kitais atvejais tradicinė gyvulininkystė ilguoju laikotarpiu mažiau terš aplinką.

Mokslininkų teigimu, pagrindinė to priežastis yra ilgalaikė žala, kurią anglies dvideginis daro atmosferai: karvių išskiriamas metanas suyra per maždaug 12 metų, o laboratorijų išmetamas anglies dvideginis išlieka tūkstantmečius.

MŪ inf.