Vašingtonas. Dirvos nematodai – nedidelės apvaliosios kirmėlės, kurios užkrečia augalų šaknis, visame pasaulyje lemia daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Naujausi amerikiečių tyrimai rodo, jog augalai manipuliuoja nematodų feromonais, kad atstumtų naują invaziją.
Boyce Thompson instituto mokslininkai, vadovaujami Franko Šrioderio (Frank Schroeder), tyrė cheminių junginių, taip vadinamų askarozidų, kuriuos išskiria dirvos kirminai, kad galėtų vienas su kitu komunikuoti, grupę. Jie įrodė, kad augalai geba perdirbti šias medžiagas, išskirti į aplinką metabolitus bei keisti parazitų elgesį, rašoma mokslo leidinyje „Nature Communications“.
„Tai nepanašu į tai, jog augalas gali pajusti ar užuosti nematodą, – sako. F. Šrioderis. – Augalas „išmoksta užsienio kalbą“, tai yra, jis pakeičia natūralią feromonų žinutę ir suklaidina nematodus. Tai panašu į propagandą.“ Siekdami apsisaugoti nuo didesnio kenkėjų kiekio, augalai paskleidžia junginius, kurie tarsi praneša kirminams, jog „čia yra bloga vieta“.
Šis atradimas tėra ankstesnių tyrimų tąsa. Amerikiečių mokslininkai susidomėjo askarozidais po to, kai pastebėjo, jog tam tikros nematodų išskiriamos medžiagos aktyvina augalų imuninę sistemą, taip apsaugodamos nuo daugelio kitų kenkėjų ir patogenų. Tačiau vėliau pastebėta, kad augalai geba suskaidyti šias medžiagas. Tai paskatino iškelti hipotezę, jog „augalai, pavyzdžiui, pomidorai, ir nematodai sąveikauja per mažos molekulinės masės medžiagas ir keičia vienas kito pranešimus“.
Manoma, kad pirminis askarozidų tikslas yra suklaidinti augalą, jog jis nėra apkrėstas, kad netamodas galėtų sėkmingai parazituoti, nesulaukdamas atstūmimo reakcijos. Savo ruožtu, augalai sugebėjo perdirbti šiuos junginius taip, jog kirminai gautų žinutę, kad apsikrėtimas yra labai didelis, todėl sąlygos nėra jiems palankioms (esą augalas tuoj nuskurs ir žus, todėl reikia iš karto ieškoti kito grobio).
„Tai yra santykių aspektas, apie kurį niekas nežinojo. Augalai gali turėti panašių cheminių ryšių su kitais kenkėjais“, – teigė vienas iš tyrimo bendraautorių Danielis Klesingas (Daniel Klessing). Jam pritarė F. Šrioderis: „Mūsų tyrimas atskleidė senovinę sąveiką. Visi nematodai gamina askarozidus. Augalai turėjo milijonus metų tam, kad išmoktų manipuliuoti šiomis molekulėmis. Jie nėra pasyvūs, atvirkščiai, yra aktyvūs dialogo su supančia aplinka dalyviai“.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Jutikliai mato daugiau nei žmogaus akis
2025-01-09 -
Sausrų poveikis pasėliams: ar įmanoma sumažinti žalą
2025-01-07 -
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12
Skaitomiausios naujienos
-
Lengvinami tiesioginių išmokų reikalavimai: daugiau lankstumo dėl GAAB
2025-01-03 -
Žemės ūkio paskirties žemės rinka: sandorių mažėja, kainos kyla
2024-12-16 -
Prie Lietuvos sparčiai artėja Niukaslo liga
2024-12-19
(0)