Vilnius. Seime žlugus jau antrai interpeliacijai žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kuriam priekaištauta dėl nesprendžiamos pieno krizės, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas teigia, kad pagalbos šalies pieno gamintojams bus ieškoma Briuselyje.

„Mes važiuojame į Briuselį ir rytoj susitiksime su komisaru Januszʼu Wojciechowskiʼu (Janušu Voicechovskiu) ir prašysime tiesiogiai pagalbos pieno sektoriui. (...) Nesulaukėme pagalbos čia, tai stengsimės, belsimės į duris Briuselyje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Eimantas Pranauskas. 

Anot jo, su J. Wojciechowskiʼu susitiks tiek pieno ūkių, tiek kooperatyvų, tiek kitų žemės ūkio sričių atstovai. 

„Čia bus marga minia tokių prašytojų, kuri atspindės, manau, visus“, – sakė E. Pranauskas.

Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Igno Hofmano, kol kas jokių kitų veiksmų bendrai situacijai žemės ūkyje spręsti ūkininkai nenumatė, tačiau nepatenkinti ūkininkai gali rengti protestus. 

„Konkrečių priemonių, akcijų kol kas nesuplanuota, bet jų gali kilti iš apačios“, – teigė I. Hofmanas.

Ministro ir žemdirbių požiūris į žaliąjį kursą – skirtingas

I. Hofmanas pabrėžė, kad Taryba jaučia pareigą sureaguoti ir paneigti melagienas, paskleistas apie žemės ūkį per K. Navicko interpeliaciją.

Jis priminė, kad K. Navickui pastaroji interpeliacija buvo ne pirma, taip pat teigė, jog premjerės pasisakymas apie žemdirbių pyktį ant ministro dėl žaliojo kurso reikalavimų yra netiesa, tad akivaizdu – ją pasiekianti informacija skiriasi nuo realybės.

„Norime pabrėžti, kad Lietuvos žemdirbiai niekuomet nebuvo prieš žaliąjį kursą, nekvestionavo jo tikslų. Priešingai – ragino greičiau rengti Strateginį planą, siūlė priemones (...). Žemdirbiai gyvena kaime, todėl geriausiai žino ir savo veiksmais siekia, kad ši aplinka būtų tvaresnė. Nenuostabu, kad jų požiūris į žalumą ir tvarumą gerokai skiriasi nuo K. Navicko matymo, jo šlapynių, pievų be gyvulių, gamybos ekstensyvinimo“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Anot jo, premjerė iki šiol bandė spręsti žemdirbių problemas, tačiau nerasdama argumentų, kaip apginti žemės ūkio ministrą, žaliuoju kursu pasinaudojo kaip priedanga.

Jis priminė, kad pastabų iš žemdirbių K. Navickas gauna ir dėl melioracijos, žemės valdymo, tiksliojo ūkininkavimo ir kitų aktualių klausimų, tad nebūtų teisinga jo darbą vertinti tik pagal susiklosčiusį pasėlių deklaravimą, kaip siūlo premjerė.

„Susiformavo nauja politinė kultūra – bet kokia kaina, be atodairos laikyti ministrus, nors jie dirba blogai ar nedirba. Dar ne taip senai ministras turėjo pasitraukti, nes jo mama blogai deklaravo sklypą (...), tai yra moralės klausimas“, – kalbėjo I. Hofmanas, primindamas ir Lenkijos žemės ūkio ministro pasitraukimą, kuomet jam nepavyko pateisinti žemdirbių lūkesčių.

Vesdamas paraleles su nuskambėjusia K. Navicko fraze, esą žemės ūkis stovi ant neblogų pamatų, I. Hofmanas replikavo – tai tikrai nėra tiesa, o iki šiol pakloti žemės ūkio pamatai sugriauti. 

„Blogėjanti situacija palies visus“

Primindami apie įsisiūbavusią pieno krizę, žemdirbių atstovai teigė, kad tai gali būti toli gražu ne pabaiga, situacija labai neaiški ir grūdų rinkose.

„Lietuva daugiausia augina grūdinių kultūrų, jų daugiausia eksportuoja, o, kaip matome, rinkose kainos nukritusios ir gali dar kristi (...). Trąšas dalis ūkių pirko tikrai aukštomis kainomis, ne pagal dabartines grūdų kainas, tad laukia įdomus sezonas, įdomūs metai“, – kalbėjo I. Hofmanas, teigdamas, kad visa tai gali tik padidinti žemdirbių nepasitenkinimą.

Primindamas, kad per pieno krizę žemdirbiams supirkimo kaina buvo žema, o vartotojai parduotuvėse mokėjo vieną didžiausių , jis neatmetė galimybės, jog panašiai gali nutikti ir su kitais sektorias.

„Blogėjanti situacija žemės ūkyje palies visus, tuo visi įsitikino per pieno krizę“, – sakė I. Hofmanas.

Prakalbus apie pieno krizę, žemdirbių atstovai teigė, kad 8 mln. Eur nuo krizės nukentėjusiems ūkiams ŽŪM esą paskirstė priešingai jos pačios nusistatytai krypčiai ir strategijai – siekti modernių pieno ūkių.

E. Pranauskas teigė, kad ūkininkų bendruomenė tik nesenai sužinojo apie nepanaudotus 5 mln. Eur Kaimo plėtros lėšų. Anot jo, kai žemdirbiai vasarį Pieno taryboje perspėjo, kad prognozės nerodo situacijos gerėjimo, problemos nedings ir reikia rengti paramos schemas, tuos pinigus dar buvo galima panaudoti būtent pieno krizei spręsti, tačiau tai kažkodėl nepadaryta, praleisti terminai. Jo žiniomis, šiuo metu numatyta tas nepanaudotas lėšas skirti techninei pagalbai.

„Per piketą prie Seimo dalyvavome susitikime su premjere ir ji pasakė, kad žemės ūkio ministras neturi pasislėpęs pinigų. Pasirodo, tų lėšų buvo“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Tad nesuradus paramos Lietuvoje, dėl pagalbos pieno sektoriui rytoj bus kalbamasi Briuselyje.