Vilnius. Opozicijai inicijuojant interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, jis teigia, kad jaučia pareigą tęsti pradėtus darbus. Ministras tikina, kad padėti geri pamatai žemės ūkio pertvarkai ir klestėjimui, o tai turėtų sustiprinti jo konkurencingumą.

„Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia – dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko. Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus, kuriančius pokytį žemės ūkio sektoriuje“, – rašoma ministro atsakyme į interpeliacijos iniciatorių klausimus, į kuriuose Seime jis atsakys ketvirtadienį.

K. Navickas atsakymuose teigia, kad žemdirbiams nuogąstaujant dėl naujos pasėlių deklaravimo tvarkos stengiamasi, jog procesas vyktų sklandžiai, o kliūtys būtų šalinamos nedelsiant. Tam, anot jo, rengtasi ne vieną mėnesį, numatyta ir palengvinimų.

„Jau prieš deklaracijos pradžią išbandėme deklaravimo sistemą realiomis sąlygomis ir pamatėme, kad kyla didelė deklaravimo klaidų tikimybė ne dėl ūkininkų kaltės. Nedelsdami pakeitėme deklaravimo taisykles, dabar galima deklaruoti pagal faktinį atstumą nuo vandens ar šlaito viršutinės briaunos, o ne pagal skaitmeninius žemėlapius“, – aiškina ministras.

Anot jo, siekiant skatinti ūkininkus dalyvauti kuo daugiau priemonių pirmas dvi savaites, kad išliktų galimybė atlikti minimalius ūkininkams palankesnius pakeitimus, deklaravimas vyksta nesuteikiant teisės paraiškų patvirtinti. 

„Manau, daugelį kadencijų nejudintos žemės ūkio sistemos pertvarkos ir skaidrinimas yra viena priežasčių, kodėl viena po kitos rengiamos interpeliacijos ir aršiai puolama mano komanda“, – teigia K. Navickas.

Ministro teigimu, dar liko daug darbų: konsultuojamasi su Europos investicijų banku dėl paramos tiksliajai žemdirbystei, siekiama mažinti biurokratinius reikalavimus ūkininkams ir formuoti palankų jų įvaizdį.

Nepaisant to, kad ūkininkai ir socialiniai partneriai daug kartų kritikavo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, ministras sako, jog būtent plano parengimas ir suderinimas su Europos Komisija yra vienas svarbiausių jo darbų.

Aptardamas pieno krizę ministras teigia, kad tai yra nepriimtų sprendimų išdava. Anot jo, dar 2016 m. Europos Komisija pažymėjo, kad silpna ūkininkų kooperacija nedidina jų derybinių galių pieno tiekimo grandinėse, per mažai kooperatyvų patys perdirba pieną.

„Visi turime sutelkti pastangas, kad būtų išnaudotas visas jo potencialas, reikia daugiau laiko ir priemonių, visų pirma, kalbant apie kolektyvinius veiksmus, kurie yra platesnio užmojo nei kolektyvinės derybos“, – teigia ministras.