Prie palmių aliejų degaluose ribojančių šalių jungiasi ir Belgija
2021-04-21
pixabay.com nuotr.

Briuselis / Vilnius. Belgijos vyriausybė nusprendė eliminuoti iš biodegalų sąrašo palmių ir sojų aliejų, taip siekdama užkirsti kelią masiniam atogrąžų miškų naikinimui. Palmių aliejaus biodegaluose atsisakančių šalių sąrašas plečiasi: be Belgijos, panašius ribojimus yra paskelbusios Danija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija. Panaikinti biodegalų statusą degalams su palmių aliejumi svarsto ir Vokietija, Italija bei keletas kitų ES valstybių.

Belgijoje degalai iš palmių aliejaus biodegalų statusą praras nuo 2022 metų vidurio, o degalai iš sojų aliejaus – nuo 2023 metų.

Kaip teigė Belgijos Aplinkos ir klimato kaitos ministrė Zakia Khattabi, žvelgiant iš klimato kaitos perspektyvos, biodegalai iš palmių ar sojų aliejaus turi tik labai mažą ar visai jokio pranašumo, palyginus juos su įprastiniais (mineraliniais) degalais. Tačiau šie biodegalai lemia miškų naikinimą, biologinės įvairovės nykimą ir netgi žmogaus teisių pažeidimus.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Ministrė degalus iš palmių aliejaus įvardijo „kenksmingiausiais“ – jų suvartojimas nuo 2019 metų iki 2020 metų Belgijoje išaugo dešimteriopai (iki 231 mln. litrų), o tokiam kiekiui degalų pagaminti reikalingas alyvapalmių plotas siekia daugiau 100 tūkst. futbolo aikščių. Z. Khattabi pabrėžė, kad mažiausiai pusė šio alyvapalmių plantacijų ploto buvo sukurta iškirtus atogrąžų miškus.

Dėl alyvapalmių plantacijų daugiausiai iškertama atogrąžų miškų ir nusausinama durpynų Indonezijoje ir Malaizijoje. Sojų plantacijų augimas – viena svarbiausių Amazonės miškų naikinimo priežasčių. 

Palmių ir sojos aliejaus ribojimas degaluose – pirmas Belgijos sprendimas, siekiant įgyvendinti Amsterdamo deklaracijos tikslus. Belgija yra prisijungusi prie Amsterdamo deklaracijos, pagal kurią yra įsipareigojusi iki 2025 metų eliminuoti miškų naikinimo įtaką žemės ūkio žaliavų gamybos grandinėje.

Lietuvoje palmių aliejui palikta įstatymo „skylė“

Šių metų kovą Seimas priėmė Alternatyvių degalų įstatymą, pagal kurį Lietuvoje alyvų palmių aliejų biodegalų gamybai bus galima naudoti tik iki 2024 metų.

Tačiau šis sprendimas netenkina aplinkosaugos organizacijų, Lietuvos žemės ūkio ir vietinio biodegalų sektoriaus. Pasak šio sprendimo kritikų, įstatymas numatė ribojimą tik grynam palmių aliejui, bet ne šalutiniam palmių aliejaus produktui PFAD (ang. palm fatty acid distillate).

„Būtent PFAD, o ne grynasis palmių aliejaus yra pagrindinis biodyzelino gamybos komponentas. Biodegalų asociacijos duomenimis, praėjusią žiemą Lietuvoje net 80 proc. viso parduodama dyzelino buvo su iš PFAD pagamintu biopriedu. Taigi, nenumačiusi apribojimų PFAD, Lietuva paliko įstatymo spragą tolesniam palmių aliejaus naudojimui biodegaluose“, – teigia Mindaugas Palijanskas, Biodegalų asociacijos prezidentas.

ES įsipareigojo nuo 2023 m. pradėti mažinti ir 2030 m. visiškai uždrausti palmių aliejaus naudojimą biodegalams, tačiau, pasak M. Palijansko, vis daugiau ES šalių tokį planą vadina neambicingu. ES direktyvos leidžia šalims narėms savo nuožiūra apsispręsti dėl palmių ir sojos aliejaus naudojimo apribojimo biodegaluose, pavyzdžiui, panaikinant mokestines lengvatas. 

MŪ, BA inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai