Kaunas. „Naftos perdirbimo bendrovei „ORLEN Lietuva“ vietinę žaliavą biodegalams pakeitus importine žaliava, Lietuvos žemės ūkis neteks dešimčių milijonų eurų pajamų“, - teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA).

Dar gruodžio mėnesį LGAA teigė, kad Lietuvos ūkininkai kreipsis į „ORLEN Lietuva“ su prašymu paaiškinti, kodėl vietoje lietuviškų rapsų į biodegalus maišomas kontraversiškai vertinamas palmių aliejaus produktas (PFAD).

LGAA turima informacija, nuo 2020 metų lapkričio mėn. naftos perdirbimo bendrovė „ORLEN Lietuva“ pradėjo didmeninę prekybą dyzelinu, kurio sudėtyje naudojamas pagal HVO technologiją pagamintas biologinis priedas. Iki šiol „ORLEN Lietuva“ dyzeline naudojo biodegalus pagamintus iš riebiųjų rūgščių metilo esterio (RRME), pagamintus iš vietinio rapsų aliejaus. HVO biodegalai Lietuvoje nėra gaminami, o importuojami iš užsienio valstybių.

Pavojaus signalas rapsų augintojams

Pasak LGAA pirmininko Aušrio Macijausko, didelę dalį Lietuvoje išauginamų rapsų superka vietinės biodegalų gamybos įmonės, todėl „ORLEN Lietuva“ sprendimas atsisakyti lietuviškos produkcijos – pavojaus signalas visam Lietuvos žemės ūkiui.

Pasak jo, Lietuvos žemės ūkio sektoriaus organizacijos planuoja artimiausiu metu kreiptis į „Orlen Lietuva“ su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją biodegalų sektoriuje.

LGAA skaičiavimais, jei šaltuoju metų laiku (nuo lapkričio mėn. vidurio iki kovo mėn. vidurio) „ORLEN Lietuva“ nepirks lietuviškų RRME biodegalų, per šį laikotarpį iš ūkininkų nebus nupirkta 120 tūkst. tonų rapsų, kurių rinkos vertė siekia daugiau nei 48 mln. eurų (esant 400 eurų/t kainai).

Jeigu naftos perdirbimo gamykla nuspręstų nepirkti RRME biodegalų nepirkti visus metus, tai negautos ūkininkų pajamos siektų daugiau nei 144 mln. eurų.

„Lietuvos žemės ūkis jau dabar atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje, nes ūkininkai privalo įgyvendinti itin griežtus ir dažnai nepamatuotus aplinkosaugos reikalavimus, su Vakarų Europos ūkiais negalime konkuruoti dėl mažesnių tiesioginių išmokų dydžių, o kur dar siūlymai didinti akcizus dyzeliniam kurui. 

Kiekvienas uždirbtas euras yra svarbus, todėl su nerimu žiūrime į situaciją rapsų rinkoje, kai vietinę produkciją išstumia pigus importas iš Azijos valstybių“ – teigė LGAA vadovas A. Macijauskas.

Diskutuojama dėl palmių aliejaus naudojimo

Pasak jo, „ORLEN Lietuva“ nepatikslina, iš kokių žaliavų pagamintus HVO importuoja, tačiau kyla pagrįstų įtarimų, kad ši žaliava gali būti palmių aliejus arba iš palmių aliejaus gaminamas šalutinis produktas (PFAD).

Palmių aliejaus naudojimas biodegaluose vertinamas kontraversiškai, nes dėl didelės šio aliejaus paklausos naikinami tropiniai miškai Pietryčių Azijoje, kyla išnykimo grėsmė gyvūnų rūšims, vergiškam darbui išnaudojami vietiniai gyventojai.

Europos Sąjunga nuo 2030 metų ketina visiškai uždrausti palmių aliejų degaluose, bet atogrąžų miškų naikinimas yra toks spartus, kad per dešimtmetį atogrąžų miškų masyvai gali būti visiškai sunaikinti. Prancūzija jau apribojo palmių aliejaus naudojimą degaluose, tokį sprendimą taip pat svarsto ir Italija, Vokietija, Danija.

Lietuvoje šiuo metu plačiai diskutuojama dėl palmių aliejaus naudojimo degaluose. Iki šiol biodegalai su palmių aliejumi ir jo šalutiniai produktai sudarė apie 20 proc. visos biodegalų rinkos ir juos importavo degalinių tinklas „Neste Lietuva“. Tačiau „ORLEN Lietuva“ pakeitus biodegalų žaliavą, palmių aliejus ir PFAD Lietuvoje tampa dominuojančia biodegalų rūšimi.

„Rapsai yra vienas vertingiausių sėjomainos augalų, ši kultūra auginama tvariai ir laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Tačiau užuot skatinę pridėtinės ekonominės vertės, darbo vietų kūrimą ir mokesčių mokėjimą Lietuvoje, biodegalams renkamės importinę žaliavą, kurios gamyba daro didelę žalą klimato kaitai, bioįvairovei“, - stebėjosi A. Macijauskas.

„ORLEN Lietuva“: ūkininkų kreipimosi nesame gavę

Tuo tarpu AB „ORLEN Lietuva“, sureagavusi į LGAA viešai išsakytą nuomonę, antradienį išplatintame pranešime spaudai  teigia, kad iki šiol ūkininkų kreipimosi nėra gavusi: „Nors minėtas A. Macijausko interviu viešai pirmą sykį paskelbtas 2020 m. gruodžio 16 dieną, tačiau iki šiol bendrovė nėra gavusi straipsniuose minimo Lietuvos ūkininkų kreipimosi.“

„ORLEN Lietuva“ patikslina, jog palmių riebiųjų rūgščių distiliatas (angl. Palm Fatty Acid Distilate – PFAD) nėra alyvpalmių aliejaus produktas. Tai yra alyvpalmių aliejaus, naudojamo maisto ir kosmetikos pramonėje, gamybos liekana. Pastaroji nėra pripažinta didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančia žaliava pagal Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus, todėl jos naudojimas biodyzelino gamyboje yra priimtinas.

„ORLEN Lietuva“ nuomone, tai yra vienas efektyviausių šios liekanos panaudojimo būdų, todėl biodyzelino ir parafininio dyzelino gamintojai renkasi šią žaliavą gamybos procese.

Bendrovė teigia, kad LGAA paskelbta informacija apie dyzelino maišymą nėra tiksli: „ORLEN Lietuva“ 2020 metais į dyzeliną maišė biodyzeliną (RRME), pagamintą ne tik iš vietinių (Lietuvoje užaugintų) rapsų aliejų, bet ir panaudoto kepimo aliejaus.

„Pažymėtina, kad visą 2020 metais rinkoje realizuotą biodyzeliną, pagamintą iš rapsų aliejaus (Rapeseed / Canola), bendrovė konkurso būdu įsigijo iš Lietuvos ir Latvijos biodyzelino gamintojų. Lietuviškos kilmės rapsų aliejus sudarė 66 proc. Likusios dalies – 34 proc. – rapsų aliejaus kilmės šalys gamintojų deklaruotais duomenimis buvo: Rusija (13 proc.), Latvija (10 proc.), Ukraina, Baltarusija ir kt.“, - spaudai išplatintame pranešime nurodo „ORLEN Lietuva“.

Neketina daryti kompromisų degalų kokybei

Privalomas reikalavimas į dyzeliną maišyti 7 proc. biodegalų (netaikant jokių išimčių) įsigaliojo 2020 metų balandžio mėnesį.

Apie tai, kad šis reikalavimas taps iššūkiu arktinio dyzelino kokybei, „ORLEN Lietuva“ informavo tiek kompetentingas valstybės institucijas, tiek Seimo komitetus ir komisijas.

„Bendrovė nuosekliai laikosi nuomonės, kad į arktinį dyzeliną reikėtų maišyti neprastesnės kokybės biodegalus, nei bazinis mineralinis kuras. Riebiųjų rūgščių metilesteris (RRME), nepriklausomai nuo to, iš kokios žaliavos jis pagamintas, savo kokybiniais parametrais neatitinka minėtos sąlygos. Atkreipiame dėmesį, jog RRME ir arktinio dyzelino mišinio savybės, bėgant laikui, prastėja“, - apie maišymą teigia „ORLEN Lietuva“, pridurdama, kad jokių kompromisų degalų kokybės atžvilgiu bendrovė nedarys.  

„ORLEN Lietuva“ patikina, kad 2020 metais neimportavo biodegalų iš Azijos valstybių. Parafininis dyzelinas (HVO), skirtas maišyti su arktiniu dyzelinu 2020–2021 metų žiemos laikotarpiu, yra įsigytas iš ES registruoto gamintojo ir yra pagamintas Europoje.

 „Dyzelinu, sumaišytu su parafininiu dyzelinu (HVO), didmeninėje rinkoje prekiaujame nuo 2020 m. lapkričio 23 dienos. Bendrovė iki šiandienos nėra gavusi nei vieno kliento skundo dėl kokybės.

Galutiniai vartotojai, pavyzdžiui, ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, palankiai įvertino „ORLEN Lietuva“ tiekiamo šaltojo laikotarpio sąlygas atitinkančio degalų bei biodegalų mišinio kokybę“, - pažymi įmonė.

„ORLEN Lietuva“ informuoja, kad 2020-ųjų gruodį 1 klasės arktinio dyzelino maišymuisu biodegalais didmeninės prekybos įmonės neįsigijo: „Pagrįstai manome, kad klientai įvertino mūsų pastangas rinkoje nedaryti kompromisų kokybės atžvilgiu.“

„Taip pat pabrėžiame, bendrovė į rinkai tiekiamus degalus nemaišo ir neplanuoja maišyti biodegalų pagamintų iš alyvpalmių aliejaus (Crude Palm Oil). Alyvpalmių aliejus, kaip biodegalų žaliava, nėra priimtina bendrovei ir tai esame įtraukę į visų 2020 metais vykusių biodegalų įsigijimo konkursų sąlygas. Dalis mūsų klientų – degalinių tinklų – taip pat šią žaliavą yra įtraukę į nepageidaujamų žaliavų sąrašą“, - pranešime teigia degalų gamintoja.

MŪ inf.