Vilnius/Briuselis. Europos Komisija leido Lietuvai taikyti švelnesnius žalinimo reikalavimus nukentėjusiems nuo sausros žemdirbiams.
Kaip žinia, žalinimo išmoka mokama už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, kuri apima ir pasėlių įvairinimą bei ekologiniu požiūriu svarbios vietovės turėjimą.
Pasėlių įvairinimo tikslais pūdymui palikta žemė yra skaičiuojama atskirai nuo žolei ar kitiems žoliniams pašarams skirtos žemės, t. y. žemė, kurioje buvo ganoma arba kurioje nuimamas derlius gamybos tikslais, negali būti skaičiuojama kaip pūdymui palikta žemė.
Pūdymui palikta žemė gali būti laikoma ekologiniu požiūriu svarbia vietove, jei joje nevykdoma jokia žemės ūkio gamyba.
Tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotai gali būti laikomi ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis su sąlyga, kad jie apsėti įvairių rūšių pasėlių sėklų mišiniu ir jeigu laikomasi Reglamento sąlygų. ES šalys turi nustatyti laikotarpį, per kurį tarpiniai pasėliai ar žalioji danga turi būti apsėti vietovėse, kurios yra deklaruotos kaip ekologiniu požiūriu svarbios vietovės. Tas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip aštuonios savaitės.
Lietuva yra nusprendusi, kad vietovės su pūdymui palikta žeme, vietovės su tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotais gali būti laikomos ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis.
Dėl pavasarį ir vasarą patirtos sausros žemės ūkio veiklai buvo padarytas bendras neigiamas poveikis, sumažinęs augalų, skirtų gyvūnų pašarams, visų pirma, augančių pievose ir ganyklose, derlių. Išseko gyvulininkystės sektoriaus pašarų ištekliai, taip pat nepavyko sukaupti atsargų. Tai sukėlė susirūpinimą dėl augančių išlaidų ir ūkių gyvybingumui kylančio pavojaus.
Be to, kai kurie ūkininkai negalėjo laiku užsėti tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos dėl ekstremalių oro sąlygų, kurios padarė dirvą netinkamą paruošimo darbams. Todėl nesutrumpinus tarpinių pasėlių užsėjimo laikotarpio trukmės ūkininkams sunku įgyvendinti pasėlių planą, ypač jei jie vėliau planuoja sėti žieminius pasėlius. Praleidę šį optimalų laiką, ūkininkai būtų priversti sėti žieminius pasėlius blogomis sąlygomis ir taip rizikuoti tokių pasėlių būsimu derliumi.
Europos Komisija leido Lietuvai, Belgijai, Ispanijai, Lenkijai, Portugalijai ir Prancūzijai nukrypti nuo Reglamento ir taikyti švelnesnius žalinimo reikalavimus žemdirbiams. Lietuvai leista 2019 m. paraiškų teikimo metais pūdymui paliktą žemę laikyti atskiram pasėliui skirta žeme, net jei tokioje žemėje buvo ganoma arba buvo nuimamas derlius gamybos tikslais.
Pūdymui paliktą žemę leista laikyti ekologiniu požiūriu svarbia vietove, net jei tokioje žemėje buvo ganoma arba buvo nuimamas derlius gamybos tikslais.
Ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis leista laikyti:
- tarpiniais pasėliais arba žaliąja danga apsėtus plotus jų neapsėjant įvairių rūšių pasėlių sėklų mišiniu, jei sėjami pasėliai yra žolė ar kiti žoliniai pašarai;
- tarpinių pasėlių arba žaliosios dangos plotus, apsėtus žieminiais pasėliais, kurie įprastai sėjami rudenį derliaus arba ganymo tikslais.
Leista sutrumpinti trumpiausią privalomą laikotarpį, kuriuo tarpiniais pasėliais arba žaliąja danga sėjami plotai turi būti pasėti, su sąlyga, kad vėliau bus sėjami žieminiai pasėliai.
Nuo reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tik vietovėms, kuriose yra nuo sausros nukentėjusių galvijų, arba kuriose dirvožemio būklė reikiamu laiku tapo netinkama sėjos paruošimo darbams ir todėl nebuvo galima laikytis reglamento ir kurias šalies institucijos oficialiai pripažino 2019 m. nukentėjusiomis nuo didelės sausros.
Žemės ūkio ministerija pakeitė Tiesioginių išmokų taisykles, kurias dabar apima ir su sausra susijusius palengvinimus žemdirbiams. Žemdirbiai gali pūdymą, kuris deklaruojamas kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė, naudoti derliui ir ganymui. Posėliui ir/ar įsėliui, kuris deklaruojamas kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė, leidžiama naudoti ir vienos rūšies žolinius augalus.
Minimalus laikotarpis, kai dirvoje privalo būti išlaikomi posėliniai ir įsėliniai augalai, kurie deklaruojami kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė, sumažintas iki rugsėjo 6 d. Vadinasi, žemdirbiai jau gali pradėti žieminių augalų sėją posėliui skirtuose plotuose.
Ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 15 d. Lietuva turi pranešti Europos Komisijai apie ūkių, kuriose buvo taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ir hektarų skaičių.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Europos Taryba patvirtino patobulintas apsaugos nuo augalų kenkėjų taisykles
2024-11-18 -
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus
2024-11-14 -
ES žemės ūkio ministrai sutarė dėl BŽŪP po 2027-ųjų
2024-10-23
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)