Briuselis. Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė muitų įvedimui trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nepaisydamas Europos ūkininkų nuogąstavimų, kad šis žingsnis gali smarkiai pakelti kainas.

Muitai įvesti ir kai kuriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos.

EP įstatymo projektą priėmė 411 balsų, „prieš“ balsavus 100-ui europarlamentarų. Pagal šį projektą numatoma liepą įvesti 50 proc. muitą tiems iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams, kurie dar nebuvo apmokestinti Europos Sąjungos (ES) muitu, teigiama EP pranešime žiniasklaidai.

Europarlamentarai įpareigojo Europos Komisiją (EK) stebėti galimą kainų ES padidėjimą ir neigiamą poveikį bloko vidaus rinkai ar žemės ūkio sektoriui ir imtis veiksmų minėtam poveikiui sušvelninti, sakoma EP pranešime.

Nurodoma, kad karbamido ir azoto trąšų importas į ES iš Rusijos, kuris 2023-aisiais jau buvo didelis, dar labiau išaugo 2024-aisiais.

Daugiau kaip ketvirtadalis 27 valstybių bloko šalių azoto trąšų poreikio patenkinama importu iš Rusijos, o dar didesnė dalis – iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos.

Siekdamas išsklaidyti ūkininkų nerimą, Briuselis teigia, kad muitus nustatys nuo šių metų vidurio ir palaipsniui juos didins iki 2028-ųjų, kol muitai pasieks importą visiškai stabdantį lygį.

Praėjus trejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ES turi nustoti maitinti „Rusijos karo mašiną“ ir „apriboti Europos ūkininkų priklausomybę nuo rusiškų trąšų“, pareiškė įstatymų leidėja Inesė Vaiderė, kuri EP vadovauja siekiui įvesti šiuos muitus.

Valstybės narės, kurios jau anksčiau pritarė šiai idėjai, turi oficialiai galutinai pritarti įstatymo projektui.

Ūkininkai šiam žingsniui nepritaria. Europos ūkininkų organizacija „Copa-Cogeca“ aiškino, kad didėjant gamybos sąnaudoms, Rusijos trąšos buvo „konkurencingiausios kainos atžvilgiu dėl gerai išvystytos logistikos“ tiekimui į ES.

Briuselis taip pat ketina muitais užkirsti kelią netiesioginiam rusiškų dujų, kurios naudojamos trąšoms gaminti, eksportui. ES nori padidinti savo trąšų gamybą, o jos trąšų pramonė palankiai įvertino ES veiksmus.

„Laikas senka. Iš esmės jau trejus metus raginame imtis veiksmų ES lygmeniu“, – sakė Norvegijos trąšų gamintojos „Yara“ atstovė Tiffanie Stephani (Tifani Stefani).

Tačiau ji pripažino, kad ūkininkų susirūpinimas yra „daugiau nei pagrįstas“.

Kremlius į tai reagavo pareikšdamas, kad ES, nustačiusi muitus trąšoms, pati sau pakišo koją.

Pasak „Linas Agro“ trąšų prekybos vadovo Simo Veržbicko, teisės aktuose numatyta, kad tarifai bus didinami kasmet (iki 2028-ųjų liepos). „Tai reiškia, kad rusiškų ir baltarusiškų trąšų eksportas į Europą sumažės pastebimai, o trūkumą šios šalys bandys kompensuoti didesniu eksportu į Indiją ir Centrinę Ameriką“, – teigia ekspertas.

Jis paaiškina, kad Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintoms trąšoms, sudėtyje turinčioms fosforo, prie taikomo 6,5 proc. dydžio tarifo būtų taikomas gretutinis tarifas. Nuo šių metų liepos 1 d. jis siektų 45 Eur/t ir didėtų kiekvienais metais, kol 2028 m. liepą pasiektų 430 Eur/t.

„Prognozuojama, kad pirmaisiais metais ES tarifai sumažins Rusijos trąšų gamintojų uždarbį 75 JAV doleriais (67 Eur) už toną, vėliau nuostoliai gali tik didėti. Tačiau šie tarifai atsilieps trąšų kainai, nes dėl galimai sumažėsiančio importo Europos rinkai teks ieškoti naujų tiekėjų“, – sako S. Veržbickas.