Briuselis. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydamas imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš ES žemės ūkio rezervo nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams.

Po rekordiškai šiltos kovo mėnesio pradžios (šilčiausios nuo 1961 m.), paskatinusios neįprastai ankstyvą augalų vegetaciją, paskutinę balandžio savaitę orai stipriai atšalo, pradėtos fiksuoti stichinės šalnos, kurios tęsiasi iki šiol. Tokios, šiam laikotarpiui neįprastai ilgos, daugiau nei tris savaites trunkančios šalnos padarė milžinišką žalą žydintiems, o kai kur jau ir vaisius užmezgusiems sodams bei uogynams.

Dėl taip ilgai trukusių šalnų rizikos valdymo priemonės nedavė efekto. Be to, sodų ir uogynų savininkai neturėjo galimybės apsidrausti, kadangi tokio draudimo rinkoje paprasčiausiai nėra.

Patirta žala ir nuostoliai šiuo metu yra vertinami, bet preliminarūs duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus. Kai kur nuostoliai gali siekti net iki 100 proc. 

„Atsižvelgiant į įvykusią stichinę nelaimę, kurios ūkininkai negalėjo nei prognozuoti, nei išvengti, ir į jų patirtus nuostolius, prašome Europos Komisijos imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš ES žemės ūkio rezervo. Tikimės Komisijos supratimo ir valstybių narių solidarumo sprendžiant šią mūsų sudėtingą situaciją“, – sakė ministras I. Hofmanas.

Aptartas BŽŪP supaprastinimas ir importo ribojimai

EK Ministrų tarybai pristatė neseniai paskelbtą pasiūlymą dėl BŽŪP supaprastinimo. Pasak I. Hofmano, Lietuvai ypač svarbūs pakeitimai, susiję su GAAB 1 standartu, kurio įgyvendinimas ilgą laiką kėlė įtampą mūsų šalyje.

„Matome ir daugiau gerų pasiūlymų, pirminis vertinimas – teigiamas. Svarbiausia – kuo greičiau sutarti dėl paketo patvirtinimo, kad pakeitimus galėtume įgyvendinti dar šiais metais. Tai svarbu tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms“, – sako žemės ūkio ministras.

Ministrų taryboje taip pat aptarta rinkų padėtis po Rusijos invazijos į Ukrainą ir JAV muitų tarifų politikos pakeitimo.

I. Hofmanas dar kartą išreiškė visokeriopą paramą Ukrainai ir pabrėžė, kad, nepaisant jau priimtų sprendimų, svarbu susiderėti dėl atnaujinto prekybos susitarimo, kuriuo būtų iš esmės pagerinta Ukrainos prieiga prie ES rinkos, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją. Taip pat būtina tęsti darbą dėl kuo didesnio importo ribojimo produktams iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Dėl prekybos su JAV – tikimės ES ir JAV derybų, ieškant abipusiai naudingo susitarimo muitų klausimu. Svarbu konsoliduoti pastangas ES lygmeniu, kad galimas ES atsakas į JAV veiksmus būtų vieningas ir veiksmingas, o ES rinkos apsaugos priemonės atspindėtų mūsų gamintojų interesus. Palaikome galimybę prireikus taikyti atsakomąsias importą iš JAV ribojančias priemones“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras.

Grėsmių akivaizdoje ūkiai turi būti autonomiški

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrams pristatyta ir bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio ministrų deklaracija dėl EK komunikato „Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija“.

I. Hofmanas pabrėžė, kad būtina užtikrinti stiprią, savarankišką, gerai finansuojamą, lanksčią, dviem ramsčiais paremtą BŽŪP, užbaigti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją.

„Šiandien norėčiau akcentuoti, kad ateities ūkiai turi būti autonomiški, gebantys patys pasigaminti tai, ko reikia: pašarus, energiją ar panašius produktus. Tai ypač aktualu ES rytiniuose pasienio regionuose.

Karo grėsmės akivaizdoje prioritetiniai tampa klausimai, apie kuriuos anksčiau negalvodavome. Pavyzdžiui, ką jūs darytumėte, jeigu ilgam laikui dingtų elektra, o būtina pamelžti kelis šimtus karvių? Arba kaip optimizuoti melioracijos griovių tinklą gynybai, kad jų negalėtų įveikti priešų tankai? Būtina tinkamai įvertinti Ukrainos patirtį ir pasirengti panašių grėsmių neutralizavimui“, – teigė ministras.

Lietuva palaiko vizijoje įrašytas nuostatas, kad „rytų pasienio saugumas svarbus visos Europos saugumui“ ir kad „ypatingos paramos reikalauja kaimo vietovės, esančios ES rytiniuose pasienio regionuose.“ Tikimasi, kad tai taps naujų priemonių rinkiniu su ambicingu iššūkiams biudžetu Lietuvai.