Briuselis. „Negavę atsakymų, kokios būtų šių naujų iniciatyvų pasekmės žemės ūkio sektoriui, mes tiesiog kaip gyvuliai laukiame, kol būsime paskersti“, – taip Pekka Pesonen`as, ES ūkininkų ir kooperatyvų asociacijos COPA-COGECA generalinis sekretorius sakė neseniai vykusiame „Euractiv“ renginyje. „Euractiv“ yra nepriklausomas visos Europos žiniasklaidos tinklas, kurio specializacija – ES politika.

Pasak ES ūkininkų asociacijos vadovo, nusprendusi nustatyti ekologinius tikslus, bet neatlikdama išsamaus jų poveikio vertinimo, Europos Komisija palieka ES žemės ūkio sektorių pažeidžiamą.

Nors Komisija anksčiau siūlė, kad kiekviena strategijoje numatyta priemonė bus vertinama atskirai, nėra jokio bendro ES maisto politikos, strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikio vertinimo. Tai Briuselyje pateisinama remiantis tuo, kad iniciatyva yra savanoriška.

Tačiau, kaip nurodė Nyderlandų nuolatinės atstovybės prie ES žemės ūkio departamento žemės ūkio skyriaus vedėja Carla Boonstra (Carla Boonstra), tik todėl, kad tikslai yra savanoriški, nereiškia, kad sektorius neprivalės jų įgyvendinti.

„Žinoma, mes visi turime pasiekti tuos tikslus“, – sakė ji, pabrėždama, kad svarbu suteikti pirminiams gamintojams, t.y. ūkiams, galimybę siekti tikslų tokiu keliu, kuris jiems priimtiniausias.

P. Pesonen nuomone, „sunku suprasti Komisijos logiką“ vykstant deryboms dėl to, kaip Žaliojo susitarimo tikslai gali būti įtraukti į Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformų paketą.

Jis pabrėžė, kad žemės ūkio sektorius „nebūtinai nesutinka su tikslais“: „Mes turime gauti visuotinį išsamų poveikio vertinimą, kad iš tikrųjų žinotume, apie ką kalbame, o ne turėdami šiuos šešėlius.“

Europos aplinkos biuro (EEB) žemės ūkio vyresnioji politikos pareigūnė Bérénice Dupeux`as (Bérénice Dupeux) pabrėžė, kad bet koks naujųjų strategijų poveikio vertinimas turi būti visapusiškas, atsižvelgiant į poveikį ūkininkams, taip pat planetai ir vartotojams.

„Bet kokiuose poveikio vertinimuose, kuriuos reikia atlikti ateityje, būtina atsižvelgti į esamą kapitalą, ko šiuo metu iš esmės nėra padaryta“, – sakė ji, pabrėždama, kad dabartinis verslas kenkia ekosistemos ir ūkininkų sveikatai.

Pasak jos, turėtume pasiekti šį tikslą ne tik dėl aplinkos, bet ir ūkininkų labui, kad ir toliau žemės ūkis būtų pelningas.

Poveikio vertinimas tebėra atviras klausimas

EK Žemės ūkio generalinio direktorato strategijos, supaprastinimo ir politikos analizės direktorius Tassos Haniotis pakartojo, kad prie kiekvieno Komisijos pateikto teisinio pasiūlymo bus pridėtas poveikio vertinimas, tačiau teigė, kad galimybė atlikti poveikio vertinimą, apimantį visus elementus tuo pačiu metu, yra „atviras klausimas“.

Pasak jo, pirminis poveikio vertinimas buvo atliktas prieš pateikiant EK strategijų teisinį pasiūlymą, tačiau tikimasi, kad „anksčiau ar vėliau bus atlikti poveikio vertinimai, kaip tai paveiktų aplinką ar vartotojų elgseną“.

Tačiau jis pripažino, kad EK strateginiuose forumuose pateikti pasiūlymai turės „trumpalaikį neigiamą poveikį gamybai“ ir pridūrė, kad visi poveikio vertinimai ir analizės visada turi paklaidų.

Jis ypač kritikavo tai, kad JAV žemės ūkio departamento (USDA) anksčiau atliktame ES strategijų poveikio vertinime nebuvo atsižvelgta į technologines naujoves ir geriausios praktikos pritaikymą.

Taip pat svarbu, pridūrė T. Haniotis, išvengti klaidos, manant, kad yra tik vienas geriausios praktikos būdas. Pasak jo, tai ne tik ekologinė, tikslioji žemdirbystė ar agroekologija, visos geriausios praktikos gali kažką konkretaus pasiūlyti, jei jos grindžiamos tuo, kas geriausiai tinka vietos sąlygoms.

MŪ inf.