Briuselis. Europos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Lietuva kartu su Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Estija ir Latvija palaikė Slovakijos iniciatyvą dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. 

„Kalbant apie tiesiogines išmokas, išorinę konvergenciją, Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų vidutinis tiesioginių išmokų lygis yra vienas mažiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai rodo didelę atskirtį ir sąžiningos konkurencijos stoką. 

Lietuvoje ir kitose panašiose šalyse ūkininkai kažkodėl verti mažesnės paramos, nors privalo prisiimti vienodus įsipareigojimus ir siekti bendrų bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų.

Todėl vienareikšmiškai palaikome Slovakijos iniciatyvą ir pasisakome, kad naujuoju BŽŪP laikotarpiu Lietuvai turi būti užtikrinta 100 proc. konvergencija, t. y. kad būtų pasiektas ne mažesnis nei vidutinis ES tiesioginių išmokų dydis jau 2028 metais“, – Europos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Tiesa, Lietuvos pritarimo Taryboje šįkart sulaukė ne visos kitų šalių keltos iniciatyvos. Rumunija kreipėsi į EK dėl leidimo 2024 m. nukrypti nuo GAAB 7 ir 8 reikalavimų. Šią iniciatyvą palaikė Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Italija, Lenkija, Latvija, tačiau Lietuva prie jos neprisidėjo. 

Kritika dėl Strateginio plano pasirengimo procedūrų

Taryboje ministrai įvertino BŽŪP strateginius planus ir apsikeitė nuomonėmis apie juos, aptarė jų įgyvendinimo iššūkius. 

Dauguma jų pabrėžė stabilumo ir nuspėjamumo ūkininkams poreikį, pabrėžė supaprastinimo ir strateginių planų pakeitimų proceso palengvinimo svarbą.

Lietuvos žemės ūkio ministras kritikos negailėjo strateginio plano pasirengimo ir koregavimo procedūroms. 

Jo teigimu, plano šablonai, reikalaujamas aukštas detalumo lygis, sudėtinga, nelanksti ir daug laiko reikalaujanti Strateginio plano (SP) pakeitimo procedūra neleidžia efektyviai sumažinti administracinės naštos.

„Techniniai dalykai turėtų likti valstybių narių kompetencijoje ir nacionalinių taisyklių lygmenyje, o strateginiu lygmeniu turėtų būti apibrėžiami tik strateginiai elementai.

GAAB apibrėžimas baziniame reglamente yra itin lakoniškas. O tai iš pirmo žvilgsnio suteikia šalims narėms daugiau laisvės įgyvendinat GAAB reikalavimus pagal nacionalinę specifiką. Tačiau SP tvirtinimas ir bandymai jį pakeisti parodo kitokią realybę“, – teigė ministras.

Ji taip pat pabrėžė, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti kiekvienos valstybės narės nacionalinei žemės ūkio specifikai, geografiniams ir socialiniams skirtumams.

Kiti klausimai

Taryboje taip pat aptarti pesticidų naudojimo, gyvūnų gerovės, naujų genominių metodų klausimai. 

Kalbėdamas apie gyvūnų gerovę K. Navickas sakė pritariantis siūlymui gerinti gyvūnų gabenimo sąlygas, užtikrinti šunų ir kačių gerovę bei atsekamumą. Kartu pabrėžė ir didesnio šalių narių bendradarbiavimo šiuo klausimu reikalingumą.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva palaiko Europos piliečių iniciatyvą „Kailiams Europoje – ne“ ir priminė, kad jau nuo 2027 m. Lietuvoje bus atsisakoma kailinių žvėrelių auginimo.

Aptardami Tausaus pesticidų naudojimo direktyvą dauguma žemės ūkio ministrų išreiškė paramą šiam žingsniui. K. Navickas teigė, kad vis tik reikėtų atsisakyti nacionalinių mažinimo tikslų. Dar neseniai Lietuva kartu su kitomis šalimis tai siūlė padaryti Komisijai.

Taryboje taip pat atkreiptas dėmesys į Ispanijos pirmininkavimo laikotarpiu padarytą didelę pažangą, susijusią su siūlomu reglamentu dėl augalų, gaunamų taikant tam tikrus naujus genomikos metodus.