![Basf A1 2024 07 01](/media/public/6a/64/6a645b3c-ea76-4263-afe3-8b569715e9a4/basf_a1_2024_07_01_nvigor_825x260.jpg)
![Basf m1 2024 07 01](/media/public/a3/9e/a39ec169-95cf-46b5-b053-cfadcf038d75/basf_m1_2024_07_01_invigor_456x177.jpg)
![](/media/thumbnails/public/7e/2b/7e2bab26-303a-4489-a199-971686505170/kritika_nuleistas_nykstys_freepikcom_nuotr_1.jpg__1222x684_q85_autocrop_crop-smart_subsampling-2.jpg)
Kaunas. Lietuva kartu su kitomis 10 Europos Sąjungos valstybių – Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Italija, Latvija, Malta, Lenkija, Rumunija ir Slovakija – Europos Komisijai siūlo panaikinti nacionalinius pesticidų naudojimo sumažinimo tikslus.
Kaip portalui manoūkis.lt teigė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), šiuo metu ES Tarybos darbo grupėse svarstomas Tausaus pesticidų naudojimo reglamento projektas. Viename iš jo straipsnių numatyta, kad valstybėms narėms nustatomi privalomi pesticidų mažinimo tikslai, nurodant konkretų mažinimo procentą.
Tad Lietuva kartu su kitomis 10 ES šalių siūlo Komisijai jį pakoreguoti, atsisakant privalomumo nuostatos ir konkrečių skaičių bei nustatant tam tikrus veiksmus, kurių laikantis būtų prisidedama prie ES tikslo iki 2030 m. sumažinti cheminių ir pavojingesnių augalų apsaugos produktų naudojimą 50 procentų.
Kokie galėtų būti tie veiksmai? Ministerijos teigimu, skatinimas laikytis Strateginiame veiksmų plane nurodytų reikalavimų, taip pat Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, pavyzdžiui, augalų kaitos, ir t. t.
Anot ŽŪM, su kitomis šalimis teikti tokį siūlymą paragino per mažas augalų apsaugos produktų pasirinkimas Lietuvoje, dėl ko sunku dalies jų atsisakyti arba keisti juos mažesnės rizikos produktais, kurių trūksta ir ES lygiu.
„Sudėtingiausia, kad tam tikriems augalų apsaugos produktams pakeisti net nėra alternatyvių metodų. Taip pat manome, kad veiksmai, kuriais bus siekiama sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, turėtų būti pagrįsti patikimais moksliniais ir statistiniais principais“, – teigia ŽŪM. Tiesa, apie tai, kad nacionalinių tikslų apskaičiavimo metodika yra paini ir klaidinga, dar pernai kalbėjo „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.
Reglamento projektą šiuo metu svarsto Europos Tarybos ir Parlamento įstatymų leidėjai, bendrą poziciją tikimasi turėti iki galutinio balsavimo lapkritį.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Išrinktas naujas ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
2024-07-24 -
Antrai kadencijai išrinkta Komisijos pirmininkė ūkininkams žada sąžiningas pajamas
2024-07-19 -
Vengrijos prioritetas – į ūkininkus orientuotas žemės ūkis
2024-07-16
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti laukų stebėjimo rezultatai
2024-07-16 -
Ketina atsisakyti mažų ūkių patikrų
2024-06-27 -
Pirmieji kombainai jau miežių laukuose
2024-06-28
(0)