Vilnius. Koks bus ateities kaimas? Ko reikia, kad kaimo vietovės vystytųsi, būtų gyvybingos? Ką stiprinti ir kuria kryptimi eiti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma Europos Komisijos (EK) ilgalaikėje Europos Sąjungos (ES) kaimo vietovių vizijoje.

Šia savaitę ją Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams pristatė EK atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė.

Anot EK atstovybės Lietuvoje darbuotojos, vizija apima laikotarpį iki 2040 metų. Apžvelgiant situaciją pastebima, kad problemos visose EK kaimo vietovėse yra labai panašios – vis didėjantis vidutinis gyventojų amžius, mažiau darbingo amžiaus žmonių. Taip pat, nors skirtumas tirpsta, tačiau vis dar mažesnis BVP, tenkantis gyventojui, kaime nei mieste, didesnė socialinė atskirtis ir skurdas.

Pasak L. Pilukaitės, vizija suformuota, nes rūpintis darnia regionų plėtra įpareigoja ES veikimo sutartis, kita vertus – 30 proc. ES gyventojų gyvena būtent kaimo vietovėse, tad negalima ignoruoti jų socialinių reikalų, darbo, švietimo.

Lietuviams itin svarbus užimtumas

Atlikus Eurobarometro tyrimą paaiškėjo, kad tiek lietuviai, tiek visos ES gyventojai sutinka, kad būtina įvertinti ir atsižvelgti į kaimo gyventojų poreikius. Pastebima, kad vertinant, kas svarbiausia vystant kaimo vietoves, lietuviai kiek mažiau akcentuoja skaitmeninės infrastruktūros svarbą. Anot L. Pilukaitės, galima daryti tam tikras prielaidas, kad taip yra dėl mūsų šalyje gana gerai išvystytų šių paslaugų lygio.

Lietuvoje kiek mažiau svarbos suteikiama sveikatos priežiūros paslaugoms, bet ryškus skirtumas kalbant apie darbo vietas ir užimtumą – kad reikia patenkinti šį kaimo gyventojų poreikį pabrėžia 43 proc. Lietuvos gyventojų, kai ES27 mastu tai akcentuoja 27 proc. Tuo tarpu transporto infrastruktūrą ir susisiekimą itin svarbiu laiko tiek lietuviai (43 proc.), tiek visos ES gyventojai (44 proc.)

Kalbėdama apie kaimo vietovių raidą ir ateitį, EK pabrėžia, kad kaimo vietovės stiprėtų, jei būtų sudarytos geresnės sąlygos jų gyventojams aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimuose, labiau prieinamos paslaugos, atsirastų palanki terpė novatoriškiems sprendimams.

Kitas vizijos aspektas – kaimo vietovių sujungimas tiek transportu (viešasis transportas, keliai), tiek skaitmeniniais sprendimais, infrastruktūra (ES 59 proc. namų ūkių kaimuose turi priėjimą prie kokybiško interneto).

Dar viena kryptis – atsparesnės kaimo vietovės. EK nuomone, būtent jos turi tapti viena svarbiausių žaliojo kurso ašių. „Kaimo vietovės ir jų ekonomika turi būti organizuojamos taip, kad jos būtų atsparesnės ir klimato kaitai, stichinėms nelaimėms, taip pat, kad jas mažiau paveiktų ekonominės krizės, kad būtų numatytos priemonės. Kad jos išliktų gyvybingos, atsparios ir teikiančios reikiamas paslaugas tiek savo viduje, tiek miestams“, - kalbėjo L. Pilukaitė.

Anot jos, nors šiandien dažnai įsivaizduojama, kad kaimo vietovė – tik maisto gamyba ir žemės ūkis, bet EK vizijoje pabrėžiama įvairovė ir įvairiapusės veiklos būtinybė.

Teisės aktai – tik atsižvelgiant į kaimo vietovių viziją

Kaip EK ketina tai pasiekti? „Vienas iš esminių dalykų, ką siūlo EK, tai, kad siūlant kiekvieną teisės aktą, būtų atsižvelgiama ir įvertinama, kaip tai siejasi, gali daryti įtaką kaimo vietovių vizijai“, - sakė EK atstovybės Lietuvoje darbuotoja.

ES kaimo veiksmų plane pateikiamos keturios pavyzdinės iniciatyvos pagal jau minėtas kryptis: stiprinimas, junglumas, atsparumas, klestėjimas.

„EK mato, kad įvairūs struktūriniai ir investicijų fondai galės būti lėšų šaltinis kaimo vietovių vizijai įgyvendinti. Žinoma, mokslas žengia koja kojon – tai yra suprantama“, - kalbėjo L. Pilukaitė, pabrėždama ir didelį valstybių narių vaidmenį.

Įgyvendinant šią viziją ketinama pasitelkti ne tik Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF), bet ir Europos regioninės plėtros (ERPF), Europos socialinį (ESF), Sanglaudos (SF) fondus bei kitus (RRF ir pan.)

Konkretūs veiksmai – kitoje finansinėje perspektyvoje

Ką EK ketina daryti toliau? Iki 2023 m. turėtų būti vertinama, kas yra padaryta, ką valstybės narės ketina veikti ir 2024 m. ataskaita turėtų būti paskelbta. Tikėtina, kad į joje siūlomus veiksmus bus atsižvelgta kitoje finansinėje perspektyvoje, 2028-2034 m., planuojant ES biudžetą ir išlaidas.

Tai, kad ši vizija yra tam tikra preliudija į būsimus dokumentus ir veiksmus, dėmesį atkreipė ir parlamentaras Andrius Vyšniauskas. Kalbėdamas parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje jis priminė, kad net keliose dokumento vietose pabrėžiama, jog kaimas – ne tik žemės ūkis, tad ne tik BŽŪP turėtų juo rūpintis ir finansuoti.

„Turi būti integruota politika. Man atrodo, tai yra labai svarbu, nes suteikiama galimybė turėti platesnę ir didesnės reikšmės kaimo politiką“, - kalbėjo Seimo narys.

Tiek jis, tiek kiti parlamentinio komiteto nariai akcentavo transporto ir infrastruktūros svarbą, primindami, kad tai ir Lietuvos spręstina problema. Tuo tarpu ne vienas kalbėjęs siūlė tiek stipriai nesusitelkti į dokumente pabrėžtą skaitmenizaciją, nes šioje srityje mūsų šalis gana stipri.

„Dėl interneto gal nėra taip blogai, nes kiekvienas naujas traktorius dirba su GPS ir jie gali patikrinti, kokio lygio tas internetas ir kur jis nutrūksta. Manau ta plėtra vyksta ir vyks“, - kalbėjo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Vis dėlto jis pabrėžė ne tik interneto, susisiekimo svarbą, bet ir aktyvų kaimo gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmime. „Turime prasilenkiančias žirkles, nes labai dažnai už kaimo teritorijų gyventojus sprendžiame mieste, kadangi balsų dauguma visada bus iš tenai, todėl labai pritariu pasakymui, kad taip turi būti (dalyvauti sprendimų priėmime, - red.), bet reikia tam sudaryti sąlygas“, - sakė V. Pranckietis.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį, kad kelios vizijoje brėžiamos gairės disonuoja su dabartine žemės ūkio politika.

„Kalbama apie verslumą kaime ir tai rodo klaidingus ministerijos žingsnius. Kalbu apie ne su žemės ūkio veikla susijusį verslą, kurį kūrė kaimuose, buvo priemonės. Jas buvo galima patobulinti ir plėtoti, bet nuo šiemet - nėra. Kitas, dar keistesnis dalykas, kad matome finansavimo šaltinius, o tarp jų – ir RRF. Tačiau tiek Vyriausybė, tiek ministras žegnojosi, kad negalima, kad ieškosime kitų būdų. Matome, kad kaimui viena labai didelė arterija buvo nugnybta ir tas finansavimas tiesiog nepasieks“, - sakė K. Mažeika.

Tuo tarpu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė besiviliantis, jog teisėkūroje bus laikomasi principo peržvelgti, kaip siūlomi teisės aktai atitinka šią viziją. Jis priminė, kad ne tik EK dokumente, bet ir dabartinės Vyriausybės programoje buvo numatyti mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, bet, ji „deja, nemažėja“. Nors dokumente kalbama apie visą ES jis siūlė koncentruotis į tai, „kas gali gerinti gyvenimo kokybę mūsų kaime“.

Ministrų taryba: iššūkiai dėl balanso

Nuotoliniame posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad šis dokumentas aptartas ir ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje. Anot jo, dauguma ministrų pažymėjo, kad vienas iš iššūkių – pokytis dėl mieste dirbančių kaimo gyventojų. Pasak jo, visose ES šalyse didėja konfliktų dėl kvapų, triukšmo ir įprastinės žemės ūkio veiklos.

K. Navickas taip pat pabrėžė, kad kalbant apie kaimo prisidėjimą prie žaliojo kurso, reikia nepamiršti „dvipusių mainų“: nors miestas daro spaudimą dėl taršos mažinimo, tačiau tuo pačiu kaimas išlaiko kraštovaizdį ir pan.

„Man asmeniškai kelia nerimą, kad mes sugebėtume ir galėtume subalansuoti atsinaujinančių šaltinių plėtrą, ypač kaimo vietovėse, nes tai, vienaip ar kitaip, vyksta žemės ūkio naudmenų sąskaita. Turėtume matyti strateginiame lygmenyje, kiek mes tai leidžiame“, - apie būsimus iššūkius kaimo vietovių vizijos fone kalbėjo K. Navickas.

Išklausę Europos Komisijos ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos pristatymą Seimo nariai kalbėjo, kad tai – tik pradžia ir diskusijos tęsis, o prie vizijoje nubrėžtų gairių, matyt, dar bus grįžtama ne kartą tiek ES, tiek Lietuvos mastu.

MŪ inf.