Herningas (Danija). Danijos ir Nyderlandų ūkininkams žaliasis kursas irgi kelia daug išbandymų. Kokia situacija šiose šalyse ir kaip žemdirbiams sekasi su tuo susidoroti, kalbėta parodoje „Agromek“ vykusioje diskusijoje.

Pasak Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos vadovo Flemmingʼo Norʼo Pedersenʼo (Flemingo Noro Pederseno), Nyderlandų žemės ūkis nedaug kuo skiriasi nuo Danijos, ypač pastaruoju metu, kai kilusios krizės (energetikos, trąšų) tokių pat problemų sukelia ir kitų šalių žemdirbiams.

„Žinoma, didžiausias išbandymas – kintantis klimatas ir nauji aplinkosauginiai tikslai. Praėjusiais metais Danijoje buvo didelė sausra, kai kur net trūko vandens, tokių anomalijų vis pasitaiko – viskas keičiasi, tad turime tai suvokti ir į tai reaguoti“, – diskusiją pradėjo F. N. Pedersenʼas.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Vageningeno universiteto (Nyderlandai) patarėjas Europos reikalų klausimais Martinʼas Scholtenʼas (Martinas Scholtenas), pasak kurio, tiek Danijoje, tiek Nyderlanduose gausu technologijų, padedančių įgyvendinti su žaliuoju kursu susijusius tikslus ir įsipareigojimus.

„Nyderlanduose yra maždaug 4 kartus daugiau gyventojų nei Danijoje. Tai reiškia, kad šiai šaliai reikia daugiau žemių, kuriose ūkininkai galėtų užauginti maisto. O kuo daugiau žemių, tuo daugiau tvarių technologijų. Tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp Nyderlandų ir Danijos“, – pabrėžė M. Scholtenʼas, kuris taip pat dirba ir Danijos Orhuso universitete patarėju tvarios žemės ūkio maisto sistemos klausimais.

Jo teigimu, danai tvarumo siekia naujomis ir moderniomis technologijomis, labiau jomis pasitiki nei olandai, mat jie šiuo klausimu gana susiskaldę. „Tikriausiai tai – viena priežasčių, kodėl vis labiau didėja atskirtis tarp Nyderlandų miesto ir kaimo gyventojų“, – teigė M. Scholtenʼas.

Į tai sureagavo Danijos ne pelno siekiančios mokslinių tyrimų ir plėtros organizacijos „SEGES Innovation“ atstovas Hansʼas Roustʼas Thyssenʼas (Hansas Raustas Tysenas): „Kai sutinku miestiečių ir su jais pasikalbu, tikrai išsigąstu – jie nežino, koks iš tikrųjų yra žemės ūkis. Jų įsivaizdavimas visiškai kitoks.“

Kalbėdamas apie žaliąjį kursą, M. Scholtenʼas ne kartą pabrėžė, kad nereikia jo bijoti. Mat Nyderlanduose ekologiška produkcija prasiskynė kelią – visuomenės pasitikėjimas ja didėja, o Danija šioje srityje netgi pirmauja.

„Svarbiausia, kad būtų kalbama ne tik apie aplinkosauginį, bet ir apie ekonominį bei socialinį aspektus“, – pridūrė M. Scholtenʼas.

Taigi, žemės ūkis išties sparčiai modernėja ir tobulėja visoje ES, tad vargu ar pavyktų įgyvendinti žaliojo kurso tikslus be inovatyvių technologijų. Ką tai reiškia? Kad ateities ūkininkams neužteks tik noro ūkininkauti ar skirti kviečius nuo miežių.

„Ateities ūkininkai – jauni, veržlūs, išsilavinę, žinantys reikalavimus ir juos vykdantys, turintys įgūdžių. Gaila, tačiau Nyderlanduose vis mažiau jaunuolių nori gyventi kaime, ten kurti savo ateitį ir ūkininkauti. Tai yra problema, tad tikiuosi, kad jei iš Danijos mums teks ką nors importuoti, tai bus ne maistas, o žemdirbių užsidegimas ir inovatyvus mąstymas, kurio danams tikrai nestinga“, – apibendrino M. Scholtenʼas.

„SEGES Innovation“ atstovas H. R. Thyssenʼas per diskusiją taip pat ne kartą pabrėžė, kad neužtenka tik technologijų ir priemonių – reikia žinių. Pavyzdžiui, gyvulius auginantis ūkininkas turi išsiaiškinti, kiek jo ūkyje išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kad žinotų, kaip spręsti problemą.

„Tačiau to negana. Ūkininkai turi edukuotis. Jei turės technologijų, bet nemokės jomis naudotis, nieko nebus. Džiugina tai, kad Danijoje mokosi ir vyresni ūkininkai. Pažįstu vieną, kuris kalba ir angliškai, ir vokiškai, bet svarbiausia jam – tinkamai pasodinti bulves“, – juokaudamas apibendrino „SEGES Innovation“ atstovas.