Briuselis/Vilnius. Diskusijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgauna vis spartesnį tempą. Šią savaitę ES žemės ūkio ministrų tarybai pristatyti pirmininkaujančios valstybės narės Maltos pasiūlymai dėl būsimos BŽŪP prioritetų. Ministrų diskusijose išryškėjo du kertiniai momentai - siekis išlaikyti paramą ES žemdirbiams ir supaprastinti jos prieinamumą, t. y. „išbiurokratinti".

Briuselyje susirinkę ministrai aptarė, kaip gali būti pasiekti pirmininkaujančios valstybės narės dokumente nustatyti būsimos BŽŪP prioritetai ir ar turėtų būti nustatytas naujas santykis tarp tiesioginės paramos ir kaimo plėtros finansavimo.

Anot Maltos atstovo, visų pirma būtina išlaikyti tinkamą būsimos BŽŪP biudžetą, kartu užtikrinant suderinamumą su kitomis ES politikos kryptimis. Modernizuojant BŽŪP, galima nustatyti papildomus prioritetus. Kaip kompleksinį prioritetą Malta įvardijo supaprastinimą, kuris turėtų išlikti visaapimančiu būsimosios BŽŪP principu (ne tik teisės aktų, bet ir įgyvendinimo bei kontrolės atžvilgiu).

Maltos prioritetai

Malta pasiūlė diskutuoti dėl šešių prioritetų. Tai atsparumo didinimas, kuris apimtų įvairių rizikų valdymą (rizikos, susijusios su oro sąlygomis, sveikatai keliama ar sanitarine rizika, galimybėmis gauti kapitalo ir finansinių priemonių, pajamų rėmimas, pajamų ir kainų nepastovumas, konkurencingumo stiprinimas, investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, pritaikytos paramos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms teikimas, aprūpinimo maistu saugumo klausimai, specifiniai šeimos ūkių ir mažų bei vidutinių ūkių poreikiai ir, galiausiai, vartotojų informuotumo didinimas).

Kitas prioritetas susijęs su aplinkosaugos uždaviniais (žemės ūkio tvarumo didinimas, kovojant su klimato kaita, tiekiant aplinkos viešąsias gėrybes).

Trečiasis prioritetas - investicijos į perspektyvų ir gyvybingą kaimą, gerinant darbo vietų kūrimą ir remiant paslaugų teikimą kaimo vietovėse, gerinant kaimo klausimų valdymą, remiant žemės ūkio ir susijusių veiklų įvairinimą, visapusiškai išnaudojant žemės ūkio daugiafunkciškumą.

Aktualus ateičiai yra kartų atsinaujinimo užtikrinimas kaimo vietovėse, sudarant palankesnes sąlygas jauniems žemdirbiams gauti finansavimą ir
naudotis žeme, perimti žinias, profesijos įgūdžius.

Ateities Bendroji žemės ūkio politika turi išlikti orientuota į rinką, vadinasi, privalo apimti tokius klausimus kaip konkurencijos skatinimas, perspektyvaus žemės ūkio rėmimas, tinkamos pusiausvyros išlaikymas tarp naujų rinkų atvėrimo, pažeidžiamų sektorių apsaugojimo ir aukštų ES standartų išsaugojimo, kartu gerinant eksporto konkurencingumą.

Šeštasis siūlomas prioritetas - ūkininkų padėties stiprinimas. Tai įmanoma užtikrinti sprendžiant skaidrumo, sutartinių santykių, nesąžiningos prekybos praktikos klausimus, skatinant ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimą, maisto produktų tiekimo klausimą traktuojant platesniu požiūriu, didinant vartotojų informuotumą.

„Europos Sąjungos žemės ūkio laukia dideli iššūkiai. Kaip politikai turime galimybę nustatyti ateities viziją. Turėtume nuolat gerinti savo politiką, kad ES žemės ūkis ir kaimo vietovės galėtų toliau klestėti ir skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir gerovę", - sakė Maltos parlamentinis sekretorius, atsakingas už žemės ūkio klausimus, ir Tarybos pirmininkas Roderikas Galdesas (Roderick Galdes).

Lietuvos pozicija

„Svarbu, kad išlaikant tinkamą BŽŪP finansavimą būtų siekiama supaprastinimo, kuris turėtų išlikti būsimos BŽŪP principu. Paprastas ūkininkas turi pajusti, kad taisyklės tapo aiškesnės, suprantamesnės. Ūkininkų pajamų stabilumui labai svarbios ir tiesioginės išmokos. Turime tęsti pradėtą tiesioginių išmokų konvergenciją, kad užtikrintume vienodas konkurencines sąlygas visiems ES ūkininkams", - Briuselyje kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Tarp svarbių aspektų formuojant ateities BŽŪP, ministras paminėjo ir ūkinių derybinių pozicijų stiprinimą siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo. Jis akcentavo ūkininkų kooperacijos ir jungimosi į gamintojų organizacijas skatinimą bei kovą su nesąžininga prekyba. Kalbėdamas apie kaimo plėtrai keliamus uždavinius, žemės ūkio ministras pabrėžė, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas gyvenimo kokybės kaime gerinimui bei kaimo vietovių gyvybingumo užtikrinimui.

„Manau, kad užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą, labai svarbus yra smulkių ir vidutinių šeimos ūkių palaikymas ir trumpų maisto grandinių plėtojimas. Šeimos ūkiai yra vienas iš labiausiai paplitusių ES ūkininkavimo modelių ir jų indėlis yra svarbus siekiant BŽŪP tikslų bei užtikrinant tvarų ES žemės ūkio sektorių", - sakė B. Markauskas.

Ministrų diskusijos

Kitų šalių ministrai savo kalbose irgi akcentavo būtinybę supaprastinti BŽŪP, stiprinti ūkininkų pozicijas maisto grandinėje, pažaboti nesąžiningos prekybos praktiką.

Dalis ministrų pritarė, kad ateityje daugiau dėmesio būtų skiriama kaimo plėtrai, investicijoms į perspektyvų ir gyvybingą kaimą. Kiti siūlė integruoti žemės ūkio ir aplinkosaugos klausimus.
Grupė valstybių narių pareiškė susirūpinimą dėl nevienodos tiesioginės paramos ūkininkams ir siūlė įvardyti tiesioginių išmokų suvienodinimą ES šalyse prioritetiniu klausimu. Taip pat siūlyta stiprinti ES ekonominę, socialinę ir politinę sanglaudą. Bendroji žemės ūkio politika turėtų sušvelninti skirtingų regionų skirtumus.

Europos žemdirbių skėtinės organizacijos Copa ir Cogeca perdavė pirmininkaujančiai valstybei Maltai savo poziciją dėl žemės ūkio politikos ateities. Žemės ūkio politika turi būti stipri, vieninga ir tinkamai finansuojama, paprasta ir „išbiurokratinta", išsaugoti abu savo ramsčius - tiesiogines išmokas ir paramą kaimo plėtrai.

Copa ir Cogeca atstovas pabrėžė, kad būtina daugiau dėmesio skirti rizikų valdymui, ypač susijusių su rinkų svyravimais.

ES žemės ūkio komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) atkreipė dėmesį, kad būsimoji žemės ūkio politika bus įgyvendinama britams pasitraukus iš bendrijos, todėl pagrindinis klausimas - kaip išlaikyti deramą BŽŪP finansavimą. Komisaras nurodė dvi įmanomas išeitis - mažinti BŽŪP išlaidas arba ieškoti naujų finansavimo šaltinių.

MŪ inf.