Berlynas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pasirašė deklaraciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. Šalys laikosi bendros pozicijos, kad BŽŪP finansavimas kiekvienai šaliai narei turi būti teisingas.

Berlyne, parodos „Žalioji savaitė“ metu pasirašyta deklaracija bus perduota ES žemės ūkio komisarui Ch. Hansenui sausio pabaigoje numatytoje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Kaip portalui manoūkis.lt teigė Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis, „Žaliosios savaitės“ metu buvo baigiamosios derybos dėl deklaracijos turinio. Anot jo, visos trys Baltijos šalys, ypač Estija, turi skirtingą savo ūkių struktūrą, tad dėl kai kurių deklaracijos punktų teko nemažai pasiderėti, tačiau galiausiai penktadienį deklaracija buvo pasirašyta ir dėl BŽŪP pertvarkos bei planuojamo finansavimo šalys laikysis vieningos pozicijos.

Deklaracijoje akcentuojama, kad BŽŪP turi būti savarankiška, o ūkininkams – užtikrinamos stabilios pajamos. Ministrai sutaria, kad numatomas BŽŪP finansavimas neleis tęsti tiesioginių išmokų konvergencijos, tad dabar esantis išmokų atotrūkis nuo kitų valstybių narių išmokų nebus mažinamas.

Todėl nauju finansiniu laikotarpiu prašoma papildomų asignavimų tam, kad Baltijos šalys galėtų pasiekti vidutinį ES BŽŪP finansavimo lygį vienam hektarui. Siūloma, kad šis papildomas finansavimas būtų nukreiptas į apsaugotą BŽŪP finansavimo dalį.

Šalys taip pat sutaria, kad valstybės narės turi turėti pakankamai lankstumo pasirinkdamos BŽŪP priemones, kurios geriausiai atitinka nacionalines sąlygas ir specifiką, užuot skaidžiusios turimą BŽŪP finansavimą į privalomų priemonių sąrašą. Atskirai atkreipiamas dėmesys į proporcingai mažinamą su plotu susijusia pajamų paramą (DABIS), kurios privalomos nuostatos dėl paramos dydžio mažinimo ir ribojimo dar labiau apribos valstybių narių galimybes įgyvendinti ir pasiekti tikslus.

Be kitų aspektų, deklaracijoje vieningai sutariama, kad pensinio amžiaus ūkininkai neturėtų būti eliminuojami iš paramos sistemos.

Kai kurioms trąšoms PADKM ketinama peržiūrėti

Pasak A. Palionio, pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, angl. – CBAM) taip pat itin aktualus visoms trims Baltijos šalims. Kita vertus, PADKM – opi tema kone kiekvienai ES šaliai narei. Anot Lietuvos žemės ūkio ministro, tai buvo akivaizdu sausio pradžioje surengtame neeiliniame ES žemės ūkio ministrų bei žemės ūkio ir maisto,  prekybos ir ekonominio saugumo bei sveikatos ir gyvūnų gerovės komisarų susitikime – kone kiekvieno žemės ūkio ministro pasisakyme PADKM tema buvo paliesta.

Vis dėlto žemės ūkio ministras teigė besiviliantis, kad kai kurie PADKM aspektai gali būti peržiūrėti. „Tas susitikimas (su EK komisarais – red. past.) suteikė vilties. Komisaras prižadėjo bent peržiūrėti ir, gal ne visoms, o tik kai kurioms trąšoms, CO₂ dedamąją ir nuimti. Laukiame to sprendimo, pažadėjo greitai tą padaryti ir visa tai įsigaliotų atbuline data, kadangi nuo šių metų sausio 1 d. yra lengvinimas“, – parodos „Žalioji savaitė“ metu žurnalistams pasakojo A. Palionis.

Moldovai svarbus Lietuvos palaikymas integruojantis į ES

„Žaliojoje savaitėje“ tradiciškai – ir susitikimas su Moldovos  žemės ūkio ir maisto pramonės ministre Ludmila Catlabuga. Šiai šaliai aktuali Lietuvos patirtis ir pagalba integruojantis į ES.

„Jiems esame kaip vyresnis brolis, pagalbininkai greitesnės integracijos į ES kelyje (...) Vienas iš Moldovos prašymų – kad jie 2027 m., Lietuvai pirmininkaujant ES, galėtų stebėtojo teisėmis dalyvauti visame įstatymų kūrimo procese, kad jų teisės aktų adaptacija būtų pagal paskutinės redakcijas“, – portalui manoūkis.lt po susitikimo komentavo A. Palionis. Anot jo, taip pat Moldovai svarbi Lietuvos pagalba reglamentuojant ir akredituojant jų Nacionalinę mokėjimo agentūrą.

Moldovos  žemės ūkio ir maisto pramonės ministrė Ludmila Catlabuga (nuotraukoje centre) ir Lietuvos žemės ūkio ministras A. Palionis bei jų delegacijos aptarė Moldovos integracijos į ES procesą

Ukrainos akiratyje – perdirbimo įranga

Aktualijos aptartos ir dvišaliame susitikime su Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru Oleksii Sobolev. Pasak A. Palionio, Ukraina pati mato bei supranta, kad ES rinka yra įtempta ir nė viena šalis nenori papildomos konkurencijos. Kita vertus, rinkų liberalizavimo tema yra dažna ES žemės ūkio ministrų susitikimų darbotvarkėse, bet pabrėžiama, kad į ES rinką su savo produkciją ateinančios trečiosios šalys turi atitikti ES žemės ūkio produkcijai keliamus reikalavimus, kad nebūtų iškraipomos konkurencinės sąlygos.

„Ukraina pati deklaruoja, kad šiandien ji yra daugiau orientuota į Afrikos ir Azijos  rinkas (...) Tam reikalinga infrastruktūra. Ne tik uostai, bet ir saugyklos, sandėliai ir kita. Šiuo metu Ukrainai reikalingos technologinės linijos per karą yra apgadintos. Kaip suprantu, čia jau padeda ir Vokietija, bet jie norėtų ir Lietuvos pagalbos: jei kažkokios pramonės šakos keičia savo technologijas, kad, galbūt, jiems galėtų perleisti tas senąsias, kad jie galėtų greičiau startuoti ir įsilieti.

Čia matau tokią rinką, kur galėtų ir kitos ES šalys prisijungti su savo produktais ir kartu eksportuoti į tą pačią Aziją ir Afriką“, – pagrindinę susitikimo su Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru temą komentavo A. Palionis.