Briuselis. Politiniame žemės ūkio ministrų susitikime įvertinta sektoriaus padėtis, apsvarstyti tolesni veiksmai 2026 m. Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis paragino imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti.

A. Palionis atkreipė dėmesį į blogėjančią padėtį ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių pieno sektoriuje, kurį labai veikia pasaulinė pieno rinkos situacija. Lietuvoje toliau krenta žaliavinio pieno kainos, ūkiai pradeda atleidinėti darbuotojus, nes pieno savikaina nepadengia gamybos kaštų.

„Išgyventi tampa sudėtinga ir mažiems, ir dideliems ūkiams. Europos Komisija turi imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, prisidėti prie pieno ūkių išsaugojimo“, – teigė A. Palionis. 

Žemės ūkio ir maisto komisaro Christophe‘o Hansen‘o (Kristofo Hanseno), Prekybos ir ekonominio saugumo komisaro Maroš‘o Šefčovič‘iaus (Marošo Šefčovičiaus) bei Sveikatos ir gyvūnų gerovės komisaro Olivér Várhelyi (Olivje Vereley) trečiadienį surengtame neeiliniame susitikime daug dėmesio skirta gruodžio mėnesį vykusiam ES ūkininkų protestui, bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) ir jos finansavimui, augantiems gamybos kaštams, ūkininkų konkurencingumui ir importo kontrolei, administracinei naštai ir kitiems labai aktualiems klausimams. 

ES žemės ūkio ministrus į neeilinį posėdį dėl ES apsirūpinimo maistu saugumo sukvietė trys EK nariai: žemės ūkio ir maisto komisaras Ch. Hansen‘as, prekybos ir ekonominio saugumo komisaras M. Šefčovič‘ius, sveikatos ir gyvūnų gerovės komisaras O. Várhelyi (EK nuotr.)

Protesto Briuselyje metu ES ūkininkai teigė nerimaujantys dėl BŽŪP ateities, lygių sąlygų užtikrinimo bei reikalingos apsaugos tarptautinėje prekyboje.

„Palaikau mūsų žemdirbių bendruomenės susirūpinimą. Europos Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP po 2027 m. įnešė daug netikrumo. Nepamirškime, kad apsirūpinimas maistu yra viena svarbiausių gynybos ir ES atsparumo sudedamųjų dalių“, – kalbėjo A. Palionis.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ES rytų pasienio šalims turi būti skiriamas ypatingas dėmesys remiant žemės ūkį, kaimo plėtrą ir žuvininkystę.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu galutinai neketinama išspręsti ir tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos.

Kalbėdamas apie tarptautinę prekybą ir ilgalaikį ūkininkų konkurencingumą, Lietuvos žemės ūkio ministras pabrėžė, jog būtina stiprinti žemės ūkio ir maisto produkcijos importo kontrolę, o visi sprendimai dėl naujų tarptautinių susitarimų turi būti itin atsakingai pasverti, taip apsaugant vidaus gamintojus nuo netikėtų sukrėtimų.

A. Palionis atkreipė dėmesį ir į krizių rezervo panaudojimą. Pasak ministro, jis turėtų būti platesnis – apimti ne tik rinkos kainų pokyčių kompensavimą, bet ir paramą dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų klimato reiškinių rizikų. Kadangi ES išlieka priklausoma nuo importo, svarbu įvertinti ir gamybos sąnaudų rizikas, pavyzdžiui, „anglies mokesčio“ įsigaliojimo poveikį trąšų, įvežamų į ES iš šalių, kuriose aplinkosaugos reikalavimai yra švelnesni nei Europoje, kainoms. Trąšos pabrangs, ir tai, vertinant grūdų supirkimo kainas, niekaip nepadengs patirtų sąnaudų.

Europos Komisijos (EK) pranešime po susitikimo pabrėžiama, kad ES supranta savo atsakomybę ir visapusiškai pripažįsta sektoriaus skubumą, todėl imtasi veiksmų, skirtų spaudimui mažinti ir naujoms galimybėms kurti.

„Maisto saugumas yra vienas iš pagrindinių ES bendro saugumo ir suvereniteto komponentų. Todėl reikia užtikrinti ūkininkavimo ateitį ir konkurencingą žemės ūkio maisto produktų sektorių Europoje. ES yra pasirengusi imtis veiksmų prireikus, tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Ji ir toliau griežtai gins savo interesus ūkininkavimo ir aprūpinimo maistu srityje ir įgyvendins žemės ūkio ir maisto viziją“, – teigiama pranešime.