Briuselis. Žemės ūkis turi būti paskelbtas strateginiu sektoriumi, o žemdirbiams garantuota prieiga prie visų būtinųjų išteklių, apie tai pirmadienį Briuselyje kalbėjo ES skėtinės žemdirbių organizacijos „Copa-Cogeca“ vadovai.

„Copa“ prezidentė Christiane Lambert (Kristijana Lamber) pirmadienio spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Europos Komisija (EK) vangokai priima svarbius sprendimus.

„Europos Komisija turi kuo greičiau patvirtinti ES šalių narių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginius planus, nes ūkininkus jau turėjo pasiekti tikra informacija, kuri leistų apsispręsti, kokius pasėlius sėti, kokias kultūras auginti, į ką orientuotis, koks sėklų, trąšų, degalų prieinamumas, kokios kompensacijos, parama“, – kalbėjo Ch. Lambert. Kol kas EK patvirtino 7 šalių strateginius planus.

„Cogeca“ prezidentas Ramonʼas Armengolʼas (Ramonas Armengolas) pabrėžė, kad šalia strateginių planų reikalingos ir strateginės garantijos – dėl žemės ūkio gamybos stabilumo, ūkių rentabilumo, prieigų prie finansinių fondų ir kitų priemonių, jog ES žemdirbiai išsaugotų konkurencingumą.

Jis atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie išaugusias žemės ūkio produkcijos kainas vartotojams, reikėtų nepamiršti aptarti ir išaugusių ūkininkų gamybos kaštų, t. y. pasakyti, ar ūkininkai gamina pelningai, ar jų pelnas lygus nuliui, ar gamyba nuostolinga. Anot R. Armengolʼo, maržų problema ypač didelė ten, kur sunaudojama daug elektros, dujų.

Vardydama sritis, kuriose EK turi priimti naujus sprendimus, Ch. Lambert visų pirma atkreipė dėmesį į vadinamąją emisijų direktyvą. Šis dokumentas numato veiklos ribojimus (griežtus reikalavimus) galvijininkystės ūkiams, ne mažiausiems iš jų. Jei dabartinės nuostatos nesikeis, iš gamybos pasitrauks nuo ketvirtadalio iki trečdalio ūkių, sumažės ir bioįvairovė. Griežtindama ūkininkavimo sąlygas, EK turi pasiūlyti adekvačią finansinę paramą, kad ūkininkauti nebūtų nuostolinga.

Ch. Lambert teigimu, šiandieniai sprendimai dėl pesticidų ribojimo – tai politiniai šūkiai, o ne moksliškai pagrįsti dokumentai. Planai sumažinti pesticidų naudojimą per gana trumpą laiką, neatsižvelgus į geopolitinį kontekstą, veda į mažesnę gamybą. Jei rinkoje nebus tinkamų alternatyvų, atsivers keliai mikotoksinams ir kt. plisti.

„Copa“ vadovė kritikavo sprendimą nenaudoti žemės ūkio paskirties žemės biodegalų žaliavai auginti. Jos teigimu, šie pasėliai užima vos 3 proc. visų pasėlių. „Karas Ukrainoje ir energetinė krizė diktuoja, kad neturime riboti to, ką galime gaminti“, – sakė Ch. Lambert.

R. Armengolʼas iškėlė dujų ir trąšų strategijų darnos problemą. Tai labai susiję klausimai. Užsivėrus Rusijos rinkai, gabenamos trąšos iš JAV, Trinidado ir Tobago. Svarbu užtikrinti šių trąšų tiekimą, nes be jų nebus derliaus.

Dėl augančių gamtinių dujų, trąšų, elektros ir pakuočių kainų, susidūrus su viena didžiausių pastaruoju metu sausrų, ES žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus gamybos sąnaudos per pastaruosius metus labai išaugo.

EK raginama skatinti valstybes nares imtis priemonių sumažinti energijos kainas ir padidinti energijos rinkų likvidumą, pabrėžiant poreikį diversifikuoti energijos tiekimą, skatinti tvarią energijos gamybą.

ES skatinama labiau prižiūrėti valstybių narių dujų normavimo planus, siekiant užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama žemės ūkio maisto produktų sektoriui.

***

„Copa-Cogeca“ vadovų spaudos konferencija surengta artėjant šią savaitę suplanuotam EK pirmininkės Ursulaʼos von der Leyen metiniam pranešimui.