Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Pasaulyje
Dėl sausros ir karščių Europos ūkininkai griebiasi už galvų Papildyta
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Briuselis. Kritulių trūkumas ir didžiuliai karščiai, dėl ko nemažą dalį Europos vargina sausra, neigiamai veikia žemės ūkio sektorių: kai kur išdžiūvę ryžių laukai, kitur prognozuojami menkesni derliai. Ypač sausra vargina Italijos žemumas, Pietų, Vidurio ir Vakarų Prancūziją, Centrinę Vokietiją, Rytų Vengriją, Portugaliją ir Šiaurės Ispaniją, teigiama Europos Komisijos ataskaitoje „Sausra Europoje – 2022 m. liepa“.

Italijos Po upės regione, kuriame pagaminama apie 14 proc. Italijos žemės ūkio produkcijos, vyrauja labai didelė sausra, kuri neigiamai paveikė tiek žieminius, tiek vasarinius javus. Be to, nukentėjo ir pomidorai, o tai kelia grėsmę šalies makaronų padažų pramonei.

Ypač pakenkta ryžių laukams. Ūkininkai sako, kad po juos dabar vaikšto avėdami sportbačius, nes žemė labai sausa. Jie taip pat nuogąstauja, kad dėl karščio grūdai susitrauks.

Bioversija 22 02 02

Aukšta temperatūra džiovina dirvožemį ir augmeniją, tad kai kurie ūkininkai ryžių laukelius laisto ne kas 8–10 dienų, kaip įprasta, o kas 18–20.

Nacionalinės Italijos ūkininkų konfederacijos „Coldiretti“ skaičiavimais, sausra ūkininkams padarys 3 mlrd. Eur nuostolių.

Gyvūnai kenčia nuo karščio, o pieniniai galvijai vietovėse, kuriose yra neįprastai aukšta temperatūra, duoda gerokai mažiau (apie 30 proc.) pieno.

Pasekmės pastebimos visame regione. Liepos pradžioje Dolomituose sugriuvo ledynas, viso regiono miestai jau kelis mėnesius normuoja vandenį, kai kuriuose miestuose naktį išjungiamas vandentiekio vanduo.

Prancūzijoje dėl sausros 68-iems departamentams taikomi vandens naudojimo ribojimai. Aukšta temperatūra ir vandens trūkumas pirmiausia paveikė pasėlius pietiniuose ir vakariniuose regionuose. Žieminių javų derliaus prognozė apskritai yra neigiama. Kai kur nukentėjo vasarinių pasėlių ankstyvieji vystymosi etapai.

Šalies pietvakariniame Žirondos regione kilo daug gaisrų, kurie sunaikino tūkstančius hektarų žemės.

Vienas ūkininkas iš Alpių regiono Prancūzijos televizijai sakė, kad baiminasi, jog dėl vandens trūkumo bus uždrausta laistyti laukus. Jei taip nutiks, anot jo, kils katastrofiškų pasekmių derliui.

Lietaus trūkumas ir labai didelis karštis neigiamai paveikė ir žieminius bei vasarinius pasėlius Ispanijoje.

Šalyje dabar antroji vasaros karščių banga – kasdien oras įšyla iki beveik 40 °C. Kai kuriose vietose temperatūra buvo pakilusi iki 46 °C. Ispaniją alina ne tik kaitra, bet ir didžiuliai miškų gaisrai, sausra, o ūkininkai nuogąstauja dėl derlių.

Šalies rezervuaruose sukaupto vandens kiekis sudaro apie 69 proc. pastarųjų 10 metų vidurkio, o kai kuriuose pietiniuose regionuose, pavyzdžiui, Estremadūroje, vandens kiekis yra perpus mažesnis už 10 metų vidurkį.

Pastarosiomis savaitėmis Vengrijoje daugėjo pranešimų apie sausros žalą. Ji neigiamai paveikė kukurūzų ir saulėgrąžų pasėlius.

Kai kuriuose šalies regionuose viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (1 m gylyje) drėgmės yra kritiškai mažai, o pačiame paviršiuje jos beveik neliko.

Padėtis pievose taip pat nekokia, todėl gyvuliams ruošiamas pašaras gali būti prastesnės kokybės.

Portugalijos žemyninėje dalyje taip pat vyrauja didelė sausra, kuri daro neigiamą įtaką žemės ūkiui. Lyja retai ir nedaug, todėl nuo gegužės situacija vis nuosekliai blogėja.

Daugumoje upių sumažėjo vandens, jo perpus mažiau už ankstesnių septynerių metų vidurkį yra ir vandens rezervuaruose. Didžiojoje šalies dalyje miškų gaisrų pavojus labai didelis.

Kaimyninėje Lenkijoje situacija irgi nepavydėtina. Daugiau nei 170-yje šalies savivaldybių įvesti vandens naudojimo apribojimai, upėse sparčiai senka vanduo, tad jomis negali plaukioti laivai, kai kurios kone išvis išdžiūvo. Vandens mažėja ir rezervuaruose.

Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, Lenkiją pastaruoju metu alina karščiai. Praėjusį mėnesį Slubicės užfiksuota bendra visų laikų aukščiausia birželio temperatūra – 38,3 °C.

Žemės ūkio sausros sąlygos nustatytos 15-oje iš 16 Lenkijos provincijų.

Lenkijos ūkininkas Krzysztofʼas Wojnowskiʼs (Kšyštofas Voinovskis), turintis 150 ha žemės Tšemenše, pasakojo, kad dėl karštų orų derliai šiemet bus 30–40 proc. mažesni. Panašias prognozes pateikė ir kiti vietos ūkininkai, praneša Lenkijos televizija TVP.

Po didelės karščio bangos gerokai nukrito vandens lygis Reino upėje Vokietijoje, tad tenka mažinti laivais gabenamų krovinių svorį. 

Seklus vanduo trikdo laivybą į pietus nuo Duisburgo ir Kelno. Šiuo metu laivai vis dar gali plaukioti, tačiau nuo jų tipo priklauso, kiek gali pakrauti krovinių – 50 ar tik 30 procentų. Tai veikia ir žemės ūkio sektorių, nes Reinas yra svarbus grūdų, trąšų, anglies, naftos produktų ir alyvos laivybos kelias.

Laivų operatoriai taiko papildomus mokesčius už krovinių gabenimą, todėl transportavimo išlaidos  krovinių savininkams gerokai išauga. 

Parengta: pagal EK ataskaitos inf. ir užsienio spaudą
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos