Vilnius. Kaip suskaičiuoti, ar žemės ūkis ir jo įmonės yra tvarūs ir kodėl reikia šios informacijos? Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) sako, kad aiškumo mažoka.

Pasak LŽŪBA prezidento Eimanto Pranausko, kai kurios įmonės, bendrovės gauna paklausimų apie tvarumą iš partnerių ir stambiųjų įmonių kaip vertės grandinės dalis. Tvarumo informacija gali būti aktuali ir norint pasinaudoti finansinėmis paslaugomis.

Lietuvos bankas portalui manoūkis.lt paaiškino, kad Lietuvos bankų asociacija kartu su kitomis Baltijos šalyse veikiančiomis bankų asociacijomis sukūrė kredito įstaigų klientams pagalbinį ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) klausimyną bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiuoklę. 

„Šia iniciatyva reaguojama į kylantį ESG duomenų poreikį bei siekiama supaprastinti ESG duomenų rinkimą, o taip pat palengvinti Baltijos regione veikiančioms įmonėms jų tvarumo vertinimo procesą. Tiek ESG klausimynas, ties ŠESD skaičiuoklė yra viešai prieinami visoms įmonėms ir tinka naudoti taip pat ir žemės ūkio sektoriui“, – nurodo Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento Rinkos ir likvidumo rizikos skyriaus vadovas Gintaras Aukštuolis.

Ar su tvarumo ataskaitomis nenutiks kaip su daugiamečių pievų referenciniais dydžiais?

Kas verčia nerimauti žemės ūkį? Anot E. Pranausko, vaizdžiai tariant, traukinys vis dar už posūkio, tad net nežinia, ar reikia bijoti, jog jo jis partrenks. E. Pranauskas supranta, kad bankai tiesiog privalėjo kažko imtis, tad parengė skaičiuoklę, tačiau abejoja, ar, kalbant apie tvarumą, užtenka įvertinti vien ŠESD išmetimus. Kaip pavyzdį jis pateikė Prancūzijos Carbon-Agri skaičuoklę, kur tvarumas vertinamas įvairiais parametrais.

„Ten atsižvelgiama ne tik į tai, kiek karvė išskiria ŠESD. Prancūzai vertina sėklinimo sėkmingumas, kokio amžiaus telyčios sėklinamos, koks brokavimo amžius, kiek laktacijų karvė išlaikoma. Taip pat atsižvelgiama į apsirūpinimą baltymais, sėjomainą... Viskas susisteminta“, – portalui manoūkis.lt kalbėjo E. Pranauskas.

Jis priminė, kad LŽŪBA jau gerokai anksčiau ir ne kartą ragino valdžios institucijas rengti skaičiuokles, atidžiai tam pasiruošti, tartis su žemdirbiais. Būtina turėti kuo tikslesnį ŠESD matavimo įrankį ir vieningą sistemą, kaip tai daryti.

„Paimsime nežinia kokias skaičiuokles, priskaičiuosime nežinia kaip, atiduosime tas ataskaitas... Kur lenkiu? Kaip mes prisidirbome su daugiametėmis žolėmis? Kai niekas nekontroliavo, varėme į kairę ir į dešinę, tikriausiai dar ir medalius gavome iš Briuselio, kaip čia gerai, kad mes didiname pievų plotus, nes plotai vos ne dvigubai padidėjo. Bet taip kūrėme referencijas...“, – paralelę su „išaugintais“ daugiamečių pievų plotais ir dabar dėl to kylančiais sunkumais dėl jų atstatymo brėžė LŽŪBA vadovas.

E. Pranausko teigimu, yra rizikos, kad neturint vieningos metodikos vieni skaičiuos iš lubų, kiti pagal skaičiuokles ir galiausiai panašių įmonių skirtingose šalyse rodikliai atrodys visai kitaip. Tuo labiau, kad pateikti duomenys išliks, o Direktyva numato ir auditą, tad nežinia, kaip pateikta informacija gali atsilieps ateityje.

„Blogiausia, kad įkaitais taps tie, kurie visai niekuo dėti. Įmonės tvarumo ataskaitas privalo teikti, privalo surinkti duomenis iš grandinės, o grandinės dalyviai liks kalti, jei per daug ar per mažai priskaičiuota. O to, kuris davė skaičiuoklę – nėra. Kas ją patvirtino? Visų pirma ją reikėtų labai gerai aptarti, nes yra metodų, daugybė geros gamybos praktikų, o mes nei aptarėme, nei šnekėjome, nei diskutavome“, – kalbėjo E. Pranauskas, teigdamas, kad aktyviau į procesus turėtų įsitraukti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Kas privalo teikti informaciją tvarumo klausimais?

Portalui manoūkis.lt atsiųstame komentare Finansų ministerija nurodo, kad žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms, kurios nepriskiriamos žemiau nurodytoms teisinėms formoms, netaikomas reikalavimas įtraukti į savo vadovybės ataskaitą informaciją tvarumo klausimais. 

Pagal šiuo metu Seime svarstomą Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektą, informacija tvarumo klausimais yra pateikiama vadovybės ataskaitoje. 

Finansų ministerija pažymi, kad vadovybės ataskaitą privalo rengti: 

• akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės;
• tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės;
• valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tiek, kiek susijusios su (konsoliduotoje) vadovybės ataskaitoje pateikiama informacija tvarumo klausimais;
• kitų teisinių formų, nei nurodytos šios dalies 1–3 punktuose, įmonės, kurios yra draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas.

Iš aukščiau pateiktų teisinių formų, informaciją tvarumo klausimais į savo vadovybės ataskaitą privalės įtraukti visos didelės listinguojamos ir nelistinguojamos įmonės, vidutinės ir mažosios listinguojamos įmonės. 

Informacija turės būti parengta pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus, kurie apima daug rodiklių (ne tik ŠESD) aplinkosaugos, socialinių klausimų, taip pat bendrovių valdysenos srityse. 

„Pastebėtina, kad duomenų surinkimo ir absorbuojamų bei išmetamų ŠESD kiekio skaičiavimo atlikimo žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje suderinta metodika patvirtinta Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro, o ŠESD skaičiuoklę yra parengusi ir Lietuvos bankų asociacija“, – nurodo Finansų ministerija.

Bankai informaciją apie tvarumą gali prašyti teikti savanoriškai 

Kodėl susikoncentruojama ties ŠESD? Ar negali būti įtraukti ir kiti parametrai? Pasak Lietuvos banko Rinkos ir likvidumo rizikos skyriaus vadovo Gintaro Aukštuolio, Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso susitarime nustatyti ilgalaikiai klimato kaitos mažinimo tikslai (iki 2030 ir 2050 m.) yra susieti su ŠESD emisijų mažinimu, todėl įvairių lygių ŠESD emisijos yra vienas pagrindinių rodiklių vertinant su perėjimu prie klimato kaitai neutralios ekonomikos susijusią riziką tiek įmonėse, tiek žemės ūkio bendrovėse, tiek finansinėse įstaigose. 

Vis dėlto, jo teigimu, bendrai vertinant įmonės tvarumą ar pavyzdžiui, klimato kaitos fizinės rizikos poveikį, kuris itin aktualus žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams, būtų vertinami ir kiti rodikliai.

Kaip jau minėta, Lietuvos bankas kredito įstaigų klientams yra sukūręs ŠESD skaičiuoklę, tačiau tarptautiniu lygiu vieningos skaičiuoklės, skirtos visiems juridiniams asmenims, nėra.

„Įmonėms, kurioms tvarumo informacijos atskleidimas nėra privalomas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vieningos su tvarumu susijusios informacijos pateikimo formos kol kas nėra. Kiekviena kredito įstaiga gali nuspręsti, kokia forma ir kokios su tvarumu susijusios informacijos ji gali prašyti iš savo klientų, atsižvelgdama į savo naudojamą metodiką klimato kaitos ir aplinkos rizikai vertinti“, – portalui manoūkis.lt komentavo G. Aukštuolis.

Jis priminė, kad finansų sektoriui, ypač bankams, tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą – padėti pereiti prie neutralios ir tvarios klimato atžvilgiu ekonomikos, o taip pat ir suvaldyti dėl šio perėjimo atsirandančią finansinę riziką. 

Tad atsižvelgiant į tai, kredito įstaigoms tiek europiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose yra nustatyti atitinkami reikalavimai ir nurodyti Europos Centrinio Banko bei Lietuvos banko priežiūriniai lūkesčiai. Vienais iš pagrindinių kredito įstaigoms taikomų reikalavimų dėl kurių jos gali prašyti savo klientų pateikti su tvarumu susijusią informaciją yra viešas kredito įstaigos su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas, išvengiant žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing), taip pat dėl klimato kaitos ir aplinkos rizikos veiksnių kylančios rizikos identifikavimas, vertinimas, valdymas, siekiant užtikrinti kredito įstaigos atsparumą ir veiklos stabilumą. 

„Kadangi daugumos kredito įstaigų pagrindinė veikla yra paskolų teikimas, bankams itin svarbu paskolų portfelio riziką įvertinti tvarumo aspektu.

Pažymėtina, kad kuo kredito įstaigos turės išsamesnę informaciją, kaip jų klientai savo versle atsižvelgia į aplinkosauginius tikslus, kaip jų verslą gali paveikti perėjimas prie tvarios ekonomikos, tuo geriau galės įsivertinti jiems paties kylančią riziką ir galės atskleisti kuo išsamesnę su tvarumu susijusią informaciją. Todėl bankai gali prašyti klientų, kuriems tvarumo informacijos atskleidimas nėra privalomas pagal galiojančius teisės aktus, savanoriškai pateikti tokią informaciją“, – teigia G. Aukštuolis.