Vilnius. Vyriausybė pritarė siūlymui perskirstyti miškų grupes siekiant apsaugoti priemiestinius ir gamtiniu požiūriu vertingiausius miškus, taip pat pakankamai miškų paliekant ūkininkavimui.

Projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus, pranešė Aplinkos ministerija. Toliau Miškų įstatymo pataisas svarstys Seimas.

Aplinkos ministerijos siūlymu, siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai). Pasak ministerijos, taip ateityje didėtų šios grupės plotai.

Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei.

Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.

Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų. 

Bet kokius miško kirtimus siūloma ir toliau drausti pirmos grupės miškuose, išskyrus priemones, numatytas saugomose teritorijose.

Antros grupės miškuose būtų draudžiami visi pagrindiniai kirtimai, trečios grupės – kirtimai didesnėmis kaip 1,5 ha plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis, ketvirtos grupės – didesnėmis kaip 4 ha biržėmis.

Taip pat numatoma galimybė mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai. Šios kompensacijos būtų mokamos kasmet dalimis, ne ilgiau kaip penkerius metus – vietoj Seimui pernai pateiktame projekte siūlytų 20 metų.

Valstybinių miškų urėdija papildomai turėtų rūpintis valstybinių miškų ekosistemų funkcijų įvairove ir jų plėtra.