Vilnius. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naujausioje ataskaitoje „Environmental Outlook on the Triple Planetary Crisis“ pabrėžiama, kad ūkininkams artimiausiais dešimtmečiais teks susidurti su dar didesniu spaudimu: klimato kaitos pasekmėmis, augančia tarša ir sparčiai nykstančia biologine įvairove.

Didės trąšų, vandens ir dirbamos žemės poreikis

EBPO prognozuoja, kad iki 2050 m. pasaulinė maisto paklausa, vandens vartojimas ir gyventojų skaičius išaugs maždaug ketvirtadaliu. Tai reiškia augančią konkurenciją dėl vandens ir žemės išteklių, kuriuos ūkininkai jau dabar naudoja ribotai. Kartu stiprės priklausomybė nuo trąšų ir energijos, brangs jų naudojimas bei didės aplinkosauginiai reikalavimai.

Amoniako ir kitų teršalų emisijos

Ataskaitoje teigiama, kad dėl intensyvesnės žemdirbystės iki 2050 m. gali didėti amoniako emisijos, susijusios su trąšomis ir gyvulininkyste. Tai turės tiesioginių pasekmių oro kokybei, geriamojo vandens ištekliams ir griežtėsiančiam reguliavimui. Plastiko tarša, pramoninės cheminės medžiagos ir pesticidai taip pat taps didėjančiu iššūkiu ūkių veiklai.

Klimato kaita ribos derlingumą

EBPO prognozuoja, kad pasaulinė temperatūra iki 2050 m. gali pakilti 2,1 °C. Dėl to ūkininkai dažniau susidurs su sausromis, liūtimis, dirvožemio degradacija bei naujomis kenkėjų ir ligų grėsmėmis. Kartu mažės ekosistemų atsparumas, o biologinės įvairovės nykimas silpnins natūralius derlingumo palaikymo mechanizmus.

Būtina spartinti perėjimą prie tvaresnių technologijų

Organizacija ragina valstybes spartinti perėjimą prie tvaresnių žemės ūkio praktikų, efektyviau naudoti trąšas, mažinti taršą ir stiprinti dirvožemio bei vandens apsaugą.

„Žaliosios“ energetikos plėtra turi būti derinama su žemės naudmenų apsauga, o investicijos – orientuotos į sprendimus, kurie ne tik mažina emisijas, bet ir saugo dirvožemį bei buveines.

EBPO akcentuoja, kad tik sistemiškai sprendžiant klimato, taršos ir biologinės įvairovės iššūkius bus galima išlaikyti tvarų žemės ūkį ir sumažinti rizikas, kurios tiesiogiai veikia ūkininkų veiklos sąlygas, kaštus ir ateities perspektyvas.