Vilnius. Gruodžio 5-oji – Pasaulinė dirvožemio diena. Tai proga prisiminti, kad dirvožemis, kuri mus maitina ir kuris yra pagrindinis žemės ūkio bei mūsų maisto išteklius, susiduria su grėsmėmis. Nors ši problema nėra lengvai pastebima kasdienybėje, situacija blogėja.

Lietuvos dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, dirbamuose žemės plotuose auga erozija, o žemės ūkio veikla vis dar yra pagrindinis nitratų taršos šaltinis – tai kenkia upėms, ežerams, Baltijos jūrai.

Nematoma problema

Dirvožemio būklę sunku įvertinti plika akimi – degradacija vyksta lėtai, todėl ši tema retai patenka į viešas diskusijas. Nors būtent nuo sveiko dirvožemio priklauso ūkininkavimo ir aplinkos darnumas, ilgalaikis ūkių gyvybingumas, maisto kokybė.

Mokslo bendruomenė atkreipia dėmesį, kad dirvožemio būklės prastėjimas dažnai lieka nepastebėtas, nors jo reikšmė yra milžiniška.

„Dirvožemio degradacija vyksta tyliai – kol nepamatome realių nuostolių ūkyje ar aplinkoje, atrodo, kad problemos nėra. Tačiau tai viena kritiškiausių grėsmių mūsų maisto tiekimui. Svarbu ir tai, kad apie šią problemą kalbama labai nedaug – mokyklose šiai temai skirta vos viena kita pamoka, universitetuose trūksta programų integracijos, žiniasklaidoje ši tema paliečiama labai mažai “, – sako Socialinių inovacijų instituto vykdomo švietimo apie dirvožemį projekto LOESS ekspertė Laima Nevinskaitė.

Kai dirvožemis praranda derlingumą, ūkininkai tai pajunta tik po kelerių metų – kai sumažėja derlius arba padidėja sąnaudos. O kartą prarastą dirvožemio sveikumą atkurti yra labai sunki ir ilgalaikė užduotis.

Dirvožemio svarba visiems

Baltijos aplinkos forumo užsakymu 2024 m. „Spinter research“ atliko reprezentatyvias visuomenės ir ūkininkų apklausas. Jos atskleidė, jog didžioji dauguma žmonių mano, kad geras ūkininkas turi ne tik auginti kokybiškus produktus, bet ir saugoti gamtą – dirvožemį, vandenį, orą.

Be to, 70 proc. respondentų teigia, kad jiems svarbu, jog maistas būtų kokybiškas ir maistingas, o 57 proc. – kad jis būtų sveikas.

Mokslinių tyrimų apžvalga atskleidė, kad intensyvus ūkininkavimas, kai dirvožemis nuolat ariamas, dažnai naudojami dideli trąšų ir pesticidų kiekiai, nesirūpinama dirvožemio sveikata ir tvarumu, gali lemti maisto kokybės prastėjimą – gali sumažėti vitaminų, mineralų kiekis arba atsirasti perteklinių, kenksmingų medžiagų likučių, pvz., nitratų.

JAV atliktas tyrimas rodo, kad daržovės, grūdai ir ankštiniai augalai, auginami dirvožemį tausojančiuose ūkiuose, vidutiniškai turi ženkliai didesnį vitaminų, mikroelementų ir bioaktyvių junginių kiekį, palyginti su analogiškais augalais iš intensyvių ūkių.

„Šie tyrimai patvirtina, kad jei dirvožemio būklė blogės, ilgainiui ūkininkams bus vis sudėtingiau užauginti sveiko ir visaverčio maisto“ – sako „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.

Netinkamas tręšimas – tarša vandeniui

Remiantis visuomenės apklausa, daugiau kaip pusei Lietuvos gyventojų (55 proc.) didžiausią susirūpinimą kelia žemės ūkio poveikis vandens telkiniams – upėms ir ežerams, o 31 proc. apklaustųjų išreiškė susirūpinimą dėl Baltijos jūros būklės blogėjimo.

Netinkamai tręšiami laukai tampa upių, ežerų ir Baltijos jūros taršos šaltiniu. Ne laiku paskleistos arba perteklinės trąšos didina vandens taršą – azotas ir fosforas skatina eutrofikaciją, vandens žydėjimą, žuvų ir kitų vandens gyvių žūtis.

Baltijos jūra jau dabar yra viena labiausiai eutrofikuotų pasaulyje. Kiekviena papildoma maisto medžiagų porcija, patekusi į ją, skatina dumblių žydėjimą, deguonies stygių ir vadinamųjų „negyvųjų zonų“ plėtimąsi.

Šios zonos yra tiek prisotintos maisto medžiagų, kad jose beveik negyvena žuvys ir kiti organizmai. Todėl net ir nedideli tręšimo nuotėkiai tampa didele našta visai vandenų ekosistemai.

„Žemės ūkis turi pereiti prie tikslesnio ir atsakingesnio tręšimo: naudoti tik reikalingą trąšų kiekį, atsižvelgiant į dirvožemio analizės rezultatus bei oro sąlygas, vengti tręšimo netinkamu laiku, naudoti mažiau mineralinių trąšų. Tokie žingsniai padės saugoti dirvožemio derlingumą, sumažinti taršą ir apsaugoti vandens telkinius.“ – tvirtina J. Gulbinas.

Nauji iššūkius dirvožemio apsaugai

Lietuvoje žiemos vis trumpesnės ir švelnesnės. „Neturime ilgalaikio stabilaus įšalo, jo laikas trumpėja, sniego danga plonėja, dažnos atlydžio ir lietaus bangos. Dirvožemis lieka neapsaugotas nuo vandens erozijos, maistinės medžiagos lengviau išplaunamos“, – aiškina J. Gulbinas.

Tai reiškia, kad dirvožemio apsauga žiemą tampa viena svarbiausių užduočių. Mokslas ir praktika rodo, kad žemė žiemą turi būti uždengta. Tam pasitarnauti gali augalų danga žiemą tarpiniai augalai, žieminiai javai, pasėlių liekanos (pvz., ražienos) ir kt.

Dirvožemio apsauga – kiekvieno mūsų rūpestis

Sveikas dirvožemis – pagrindinis veiksnys, padedantis užtikrinti kokybišką maistą, švarų vandenį ir sveiką aplinką. Pasaulinė dirvožemio diena primena, kad mūsų šiandieniai pasirinkimai lemia, kokioje aplinkoje gyvensime rytoj.

Kiekvienas galime prisidėti prie dirvožemio tausojimo – rinkdamiesi vietinius ir tvariai auginamus maisto produktus, domėdamiesi, kaip jie užauginti, palaikydami ūkininkus, kurie laikosi aplinkai draugiškų praktikų.