Kaunas. Prie pilietinės verslo iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ jau prisijungė daugiau kaip 150 įvairių organizacijų ir įmonių, tarp akciją palaikančiųjų – ir kelios žemės ūkio bendrovės.

Šia iniciatyva, kuriai pradžią davė transporto dekarbonizacijos srityje dirbančios įmonės, siekiama paskatinti Seimą priimti reikalingas įstatymų pataisas, kuriose būtų įtvirtintas konkretus tikslas – 41 proc. sumažinti naftos produktų naudojimą iki 2030 m., palyginti su 2021 m. lygiu. 

Prie akcijos prisijungusios žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Jučių aruodas“ direktoriaus Jono Švažo pastebėjimu, būti aktyviems, inovatyviems ir mažinti įvairias sąnaudas, įskaitant ir naftos produktų, žemdirbius pirmiausia skatina žaliasis kursas.

„Jei nenori būti senamadiškas, turi eiti žingsnis į žingsnį su visa Europa žaliojo kurso keliu, negali atsilikti ir atsinaujinančios energetikos srityje, nes kitaip niekaip neišgyvensi“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

Jo nuomone, iki 2030 m. sumažinti naftos produktų naudojimą 41 proc. yra realu, jei tik bus priimami tinkami politiniai sprendimai.

„Pagrindinė kryptis žemės ūkyje galėtų būti biometano naudojimas grūdų džiovyklose ir transporto mašinose, vežančiose grūdus iš laukų ir elevatoriaus į uostą, tik kol kas nėra tiek pagaminama biometano.

Žinoma, tam reikia nemažų pokyčių, pavyzdžiui, norint naudoti džiovykloms, būtinos specialios talpyklos biometanui laikyti, biometanu varomi sunkvežimiai“, – kalba J. Švažas, sutikdamas, kad biometanu ar elektra varoma žemės ūkio technika taip pat prisidėtų prie naftos produktų naudojimo mažinimo, tačiau kol kas tai sunkiai įgyvendinama.

Beje, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1 700 ha žemės dirbanti žemės ūkio bendrovė grūdams į uostą išvežti kol kas visam sezonui samdo krovininį transportą, tačiau ateityje planuoja ir pati įsigyti dalį technikos, varomos atsinaujinančiais degalais.

ŽŪB „Jučių aruodas“ aktuali ir atsinaujinančios elektros energijos kaupiklių įsigijimo žemės ūkiui tema. Bendrovėje įrengta saulės jėgainė, kurios pagaminamos elektros užtektų bendrovės poreikiams, tačiau kol kas visą pagaminamą elektrą bendrovė parduoda.

„Nuo kitų metų neliks supirkimo kainos palaikymo, todėl galėtume elektrą kaupti ir naudoti grūdams džiovinti, valyti, sėkloms ruošti ir kitoms gamybos reikmėms, tik visa bėda, kad tų kaupiklių kainos kol kas neadekvačios“, – pastebi bendrovės vadovas.

Trūksta alternatyviais degalais varomos žemės ūkio technikos

Pasvalio r. veikiančio žemės ūkio kooperatyvo „Mūšos aruodai“, kuris taip pat dalyvauja iniciatyvoje, direktoriaus Rimanto Stuogio pastebėjimu, su šiuo metu ūkio darbams naudojama žemės ūkio technika vienintelis kelias naftos degalams mažinti – taikomų technologijų keitimas.

Apie 1 700 ha valdančiame kooperatyve pirmenybė teikiama minimaliam žemės dirbimui, diegiama tiesioginės sėjos technologija ir taip mažinamos dyzelino sąnaudos.

„Kol nėra biometanu varomos technikos ir pakankamos biometano pasiūlos, tol jo naudoti nėra galimybių. Tačiau ateityje tai – reali alternatyva“, – neabejoja R. Stuogis.

Kad šiuo metu dyzelinu varomai žemės ūkio technikai beveik nėra alternatyvų, pabrėžia ir Lukšių ŽŪB vadovas Kastytis Krištolaitis. Bendrovė į naftos mažinimo iniciatyvą palaikančiųjų sąrašą įtraukta ją valdančios įmonės visuotiniu akcininkų sutarimu.

„Kai tokia galimybė bus, mielai pereisime prie ekologiškų degalų naudojimo, nors pakeisti nebus labai lengva, nes dirbame ne su viena žemės ūkio mašina“, – sako pašnekovas ir prasitaria, kad šiuo metu bendrovėje įgyvendinamas biodujų jėgainės statybų projektas.

Iniciatyva nukreipta į transporto sektorių

Pasak akcijos „41 proc. mažiau naftos“ iniciatoriaus, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi iškeltus klimato kaitos stabdymo tikslus, tačiau kol kas labai nuo jų atsilieka.

Transporto sektoriuje anglies dioksido išmetimai pastaraisiais metais ne tik kad nemažėjo, bet ir labai reikšmingai augo. 

„Lietuva savo Klimato kaitos darbotvarkėje įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 30 proc., palyginti su 2005 m., tačiau  Lietuvos transporto sektoriuje šios emisijos net išaugo 46 proc., kai energetikoje ar pramonėje per šį laiką mažėjo atitinkamai 31,5 ir 21,4 proc.“, – sako M. Nagevičius.  

Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes.

Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai bus ypač sunku. 

„Sveikintina, kad prie iniciatyvos jungiasi vis daugiau organizacijų, tarp jų ir susijusios su žemės ūkiu. Tai rodo, kad daugeliui įmonių klimato kaitos problemos nėra svetimos ir jos supranta, jog spręsti iškastinio kuro mažinimo problemą kartu turi visuomenė, verslas ir valdžios institucijos.

Siekiame, kad valdžios atstovai padarytų svarbius sprendimus ir sukurtų palankią reguliacinę aplinką naftos naudojimui mažinti“, – teigia akcijos iniciatorius.

Šių metų lapkritį Seimas didele balsų dauguma po pateikimo pritarė Alternatyviųjų degalų ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektams, kuriais būtų nustatytas 41 proc. naftos produktų sumažinimo iki 2030 m. tikslas.

Galutinis jų priėmimas numatytas pavasario sesijoje, todėl, M. Nagevičiaus teigimu, svarbu, kad prie iniciatyvos prisijungtų kuo daugiau įmonių ir organizacijų, kurios ragintų įstatymų leidėjus balsuoti „už“.

Pasak jo, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais: biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu.

Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų, svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.