Vilnius. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas – vėl nepasitenkinimo sūkuryje. Dėl jo kurį laiką nerimauja žemdirbiai, tačiau šįkart protestą išreiškė aplinkos aktyvistai.

Aktyvistų judėjimų „Extinction Rebellion Lietuva“ („Sukilimas prieš išnykimą“) ir „Fridays For Future Lietuva“ („Penktadieniai ateičiai“) atstovai ketvirtadienio pavakarę prie Žemės ūkio ministerijos meniniu performansu „Sumirimas“ protestavo prieš, anot jų, netvarų ūkininkavimą numatančią nacionalinę žemės ūkio strategiją. 

Pasak aktyvistų, jų netenkina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 strateginis planas, kuris įteisins netvaraus, gamtą niokojančio ir žmogaus sveikatai pavojų keliančio ūkininkavimo praktiką Lietuvoje.

Aktyvistų teigimu, ūkininkavimas reikalauja vis daugiau trąšų ir didina vandenų taršą, o Europos Sąjungos parama bus ir toliau naudojama natūralaus kraštovaizdžio niokojimui.  

Pasak jų, dėl taršaus ūkininkavimo nykstant biologinei įvairovei ir mažėjant dirvožemio derlingumui bus vis sunkiau natūraliai užauginti maisto produktus, skirtus Lietuvos rinkai. 

„Naujoji Žemės ūkio strategija yra parengta didžiausią pelną generuojančių grūdų augintojų, o ne daugumos Lietuvos piliečių labui. Šios įmonės šiuo metu pritraukia daugiausiai ES finansinės paramos, skiriamos auginti grūdų žaliavą, kurios paskirtis - eksportas į užsienio šalis. Tokios praktikos dėka Lietuvos dirvožemis nenumaldomai alinamas, biologinė įvairovė, užtikrinanti natūralią maisto produktų gavybą, mažėja, o Lietuvos vandenų tarša dėl mineralinių trąšų vis didėja“, - savo socialinio tinklo paskyroje rašo „Extinction Rebellion Lietuva“.

Anot jų, strateginis planas leis toliau tęsti taršią praktiką, „kuri gilins šias problemas ir tokiu būdu tiesiogiai sukels vis didesnę grėsmę Lietuvos žmonių sveikatai ir gerovei“.

Vakar su aktyvistais išėjęs susitikti žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šiandien savo poziciją išsakė ir savo „Facebook“ paskyroje. Ministro teigimu, diskusijoje su protesto organizatoriais jis pabrėžė, kad galima kelti labai aukštus tikslus, tačiau jei jie nėra įgyvendinami - ir išliks nepasiekiamais siekiais. 

„Poveikį aplinkai mes darome visi ir negalima į vieną ūkio šaką žiūrėti atsietai nuo kitų. Jei norime sumažinti gyvulių skaičių, kad pasiektume klimato kaitos tikslus, mėsos valgymo atsisakymo neužteks, nes be žolėdžių nebus kas palaiko atviras buveines – pievas. Vandens apsaugos juostos ariamoje žemėje ne tik reikalingos, kad trąšos ir augalų apsaugos priemonės nepatektų į vandenis, bet ji labai svarbi kraštovaizdžio detalė reikalinga ne tik plėviasparniams, paukščiams, bet ir kanopiniams“, - penktadienį socialinio tinklo paskyroje rašė K. Navickas.