Basf 22 09 27 22 10 03 Lytagra
Agropolitika
Žemdirbiai įspėja apie pašarų stygių

Vilnius. Kalbėdami apie sunkią kiaulininkystės sektoriaus padėtį žemdirbių atstovai ragina valstybę kuo skubiau imtis priemonių, kaip dar Lietuvoje esančius grūdus nukreipti mūsų gyvulininkystės sektoriui.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete vėl aptarta kiaulininkystės sektoriaus situacija. Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas tikino, kad ieškoma priemonių, kaip kuo greičiau padėti sektoriui, ir sakė, jog kaip tik baigiasi pagalbos kiaulių augintojams taisyklių derinimo terminas, Europos Komisija (EK) patvirtino krizių rezervo panaudojimo galimybes, tad laukiama taisyklių, kaip ta parama galėtų būti skirstoma.

Jis priminė, kad EK pritarė ir privačiam mėsos saugojimui, o iki birželio planuojama startuoti su rizikos valdymo fondais. Anot P. Astrausko, rinkoje matomi kainos atsigavimo ženklai ir tai jau teikia vilčių.

Bioversija 22 08 31

Jam antrino ir premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, teigdamas, kad laukiama aktyvesnių ministerijos veiksmų sprendžiant tiek kiaulininkystės, tiek paukštininkystės sektoriaus problemas ilgesnėje perspektyvoje. Anot jo, būtina atnaujinti ir diskusijas dėl strateginio plano, nes „ten nei kiaulininkystė, nei paukštininkystė apskritai neegzistuoja, kas labai keista“.

Pasak I. Jankausko, sudarytas penkių punktų planas ir būtina aktyviai toliau dirbti, kad jis būtų įvykdytas. „Iššūkių gana daug. Matome, kad kitų šalių vyriausybės labai stengiasi.

Matome iniciatyvą žemės ūkio ir maisto sektorių pripažinti svarbiu sektoriumi valstybei. Mūsų užduotis krizės akivaizdoje – neprasti svarbių sektorių, mėsos gamybos“, – kalbėjo I. Jankauskas pridėdamas, kad išvardytos priemonės turi būti pradėtos įgyventi iki vasaros pradžios.

„Noriu dar kartą paraginti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) nedelsti, nes praėjo mėnuo, o niekas nevyksta“, – kalbėjo premjerės patarėjas.

Kritikos ŽŪM dėl pernelyg ilgai trunkančių procesų nestokojo ir Seimo nariai. „Praėjo mėnuo (nuo paskutinės šio klausimo parlamentinės kontrolės – red. past.). Kalbama apie paramą vasarą, gal po mėnesio, apie ekoschemas, trumpalaikius ir ilgalaikius finansavimo šaltinius, bet sektoriui reikia išgyventi.

Ministerija su socialiniais partneriais, premjerės komanda turėtų Komitetui pateikti konkretų planą su aiškiomis datomis, kada ir kas bus padaryta“, – akcentavo Seimo narys Jonas Gudauskas.

Atsakydamas žemės ūkio viceministras teigė turintis vilties, kad bus atitikti reikalavimai ir tai leis išvengti ilgų derybų su EK, tad parama turėtų pasiekti žemdirbius kuo greičiau. Balandį būtų galima pradėti naudoti ir krizių rezervo fondą, tad turėtų atsirasti lengvatinių paskolų galimybė.

Posėdyje kalbėjęs Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas atkreipė dėmesį į paramos skirstymo schemas ir išmokų apribojimus.

Kiaulių augintojai taip pat priminė, kad į sudėtingą situaciją dėmesį bandoma atkreipti jau pusmetį, tačiau konkrečių veiksmų kaip nėra, taip nėra. Anot jų, kai kurios siūlomos priemonės diskutuotinos, o kai kurios, pavyzdžiui, privatus mėsos saugojimas, esą Lietuvoje net apskritai neįmanomos.

Kylančios kainos taip pat nesuteikia daug vilčių, nes brangsta ir žaliavos, auga gamybos kaštai. Žemdirbiai taip pat pabrėžė, kad esamas problemas dar labiau paaštrino karas – rinkoje mažėja grūdų.

„Didžioji problema – nebus kuo šerti. Prašome valstybinių institucijų kiek įmanoma į rezervus užpirkti tai, ko liko, ir paskui parduoti paukščių, kiaulių, karvių augintojams, kuriems reikės tų grūdų. Tai būtų geriausias žingsnis. Atėjimo nėra, o laivai kraunasi ir plaukia tolyn. Turime stabdyti tai, ką dar galima sustabdyti“, – kalbėjo Kęstutis Vaicekauskas, kurio šeima valdo „Akmenlitos“ ir Eigirdžių fermas, „Merkio agroįmonę.

Premjerės patarėjas I. Jankauskas teigė, kad šiuo metu aktyviai bendraujama su Ukrainos žemdirbiais, nes norima atkurti kukurūzų tiekimą į Lietuvą . Anot jo, mūsų šalies gamybininkų poreikis – apie 10 tūkst. t, tad dėl panašaus kiekio ir tariamasi su Ukrainos ūkininkais, kurie taip pat suinteresuoti atnaujinti tiekimą.

Žemės ūkio viceministras P. Astrauskas taip pat patikino, kad grūdų situacija žinoma. „Kovo pradžioje, mūsų duomenimis, buvo dar virš 1,5 mln. t grūdų Lietuvoje. Galime suvesti grūdų turėtojus su tais asmenimis, kuriems reikia tarpininkauti tuos grūdus įsigyjant. Visais atvejais juos galima atpirkti ir naudoti savo gamyboje“ , – kalbėjo P. Astrauskas.

Seimo nariai sutarė, kad prie šios temos Parlamentinės kontrolės komitete dar bus sugrįžta, o iš ŽŪM bus laukiama ne tik atsakymų,  kas padaryta, bet ir konkrečios trumpalaikės bei ilgalaikės strategijos.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kas turėtų sudaryti planuojamo steigti Melioracijos fondo lėšas?
Visos apklausos