Vilnius. Jei skaičiuotume darbo dienas, mažiau nei mėnuo beliko iki Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano pateikimo Europos Komisijai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tai turi padaryti iki gruodžio 31 d.

Strateginis planas rengtas nesitariant su ūkininkais ir tik prieš keletą dienų ministerija į darbo grupę įsileido žemdirbių bei agrarinio mokslo atstovus.

Dėl informacijos stokos didelė dalis ūkininkų menkai žino arba visai negirdėję apie laukiančius pokyčius, tuo labiau, kaip tai reikės įgyvendinti. Mat nuo 2023 metų bus taikoma atnaujinta ES paramos teikimo sistema, nukreipta į Žaliojo kurso įgyvendinimą žemės ūkyje.

Kai kurie reikalavimai atrodo pernelyg griežti

Pasak daugiau nei dešimtmetį Plinkšiuose ūkininkaujančio Audriaus Vanago, vieno aktyviausių Mažeikių rajono jaunųjų ūkininkų, numatomi griežtesni reikalavimai kelia didelį nerimą. Aleksandro Stulginskio universiteto (dabartinė Žemės ūkio akademija) magistras inžinierius–mechanikas augina žieminius kviečius, rapsus, pupas, miežius. Pastaruoju metu ūkyje pereinama prie tiesioginės sėjos, atsisakant žemės dirbimo.

„Žvalgomės į Žaliąjį kursą, ne todėl, kad reikalautų valdininkai, o patys domimės. Esame tiesioginės sėjos be žemės dirbimo bendraminčių grupė, manome, kad toks dirbimo būdas yra prasmingas ir tikime jo ateitimi. Tačiau matome, kad Žemės ūkio ministerijos siūlomi reikalavimai dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) yra perdėti. Mes, kaip didesni, kažkiek daugiau žinome, dalyvaujame asociacijose, manau, prisitaikysime, bet smulkius ūkius tai gali sunaikinti. Mat, jeigu jie nepajėgs įvykdyti reikalavimų, gali netekti išmokų“, – sakė A. Vanagas.

Tam, kad nuo 2023 m. žemdirbiai galėtų gauti pagrindinę dalį tiesioginių išmokų, privalės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Naujajame laikotarpyje numatoma, kad bus 9 GAAB reikalavimai, vietoje esamų 7. Tektų sumažinti mineralinių trąšų ir pesticidų normas, pagal ministerijos pirminį siūlymą būtų negalima suarti laukų rudenį, pasėlius į tą patį lauką tektų grąžinti ne anksčiau kaip trečiais metais, 4 proc. ariamos žemės reikėtų skirti kraštovaizdžio elementams. Ūkiai nuo 30 ha privalėtų pildyti tręšimo planus, pasidaryti dirvožemio tyrimus bei įgyvendinti kitas priemones.

„Žemės ūkio ministerija nurodo, kad reikia mažinti mineralinių trąšų ir pesticidų kiekius, o kaip juos mažinti, nuo kokio kiekio, neaišku. Mano manymu, nuostatos sumažinti mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimą, reikėtų atsisakyti, nes per mėnesį nenustatysi, kiek jų ūkininkai naudoja.

Dar vienas reikalavimas – ūkininkai privalės ne mažiau kaip 4 proc. dirbamos žemės skirti kraštovaizdžio ir kitiems neproduktyviems elementams, taip praras dalį žemės ūkio produkcijos. Pavyzdžiui, tam tikslui turėsiu skirti 10 ha ariamos žemės, tai yra 4 proc. savo turto negalėsiu naudoti gamybai. Kiekviename versle turtas turi duoti grąžą. O čia ES mus priverčia atsisakyti iš to ploto gaunamos pridėtinės vertės“, – apgailestavo A. Vanagas.

Ieškota būdų, kaip išlaikyti pievas nacionaliniu lygmeniu

Palyginti su kitomis ES šalimis vėluojantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas buvo rengtas nesitariant su ūkininkais, ir tik prieš keletą dienų ŽŪM į darbo grupę įsileido žemdirbių ir agrarinio mokslo atstovus.

Kaip portalui manoukis.lt sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, pirminiame ministerijos pasiūlyme buvo numatyti gerokai griežtesni geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai negu nurodo ES reglamentas. 

„Labiausiai kliuvo tai, kad buvo numatyta pareiga ūkininkams atstatyti anksčiau išartas daugiametes pievas. Nors ES reglamentas sako, kad atstatymas galimas ir nacionaliniu lygiu, bet ministerijos buvo nuspręsta tai daryti ūkio lygiu. Tai reiškia, kad pvz., jaunas ūkininkas perėmė  ūkį iš tėvo, kuris laikė karves, jas vėliau pardavė. Karvių nėra, o jaunasis ūkininkas negali auginti kitų augalų, turi atkurti pievas. Tai sukėlė didžiulį ūkininkų susirūpinimą.

Darbo grupės susitikime, kur dalyvavo ir žemės ūkio ministras, ministerijos specialistai, Žemės ūkio tarybos bei Žemės ūkio rūmų atstovai, iš principo sutarta, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip daugiametes pievas išlaikyti valstybės lygmeniu. Tų būdų, kaip tai padaryti, yra ne vienas, ir tai galima pritaikyti“,– teigė A. Macijauskas.

Kaip rašoma ministerijos pranešime, susitikime išsakyta ministro K. Navicko nuomonė: „Daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimas išliks, kaip ir dabar, valstybės rūpestis. Vienas iš sprendimo būdų, dėl kurio preliminariai susitarta – vandens apsaugos juostas ūkininkai įrengs ir prie melioracijos griovių, o šios juostos bus įskaitomos į daugiamečių pievų plotus“.

Norėta uždrausti rudenį arti dirvas

Kitas ŽŪM reikalavimas, sukėlęs žemdirbių pasipiktinimą, buvo rudeninio arimo uždraudimas, kad žemė būtų nejudinama iki pavasario sėjos. Anot A. Macijausko, darbo grupėje iš esmės sutarta, kad tam tikrą dalį ūkio žemės bus galima suarti, ar kitaip įdirbti iš rudens. Išimtis bus taikoma daržininkystės ūkiams, kurie rudenį galės įdirbti visą plotą.

„Dėl sėjomainos, reikalavimo pasėlius grąžinti į tą patį lauką ne anksčiau kaip trečiais metais taip pat sutarėme, kad bus paprastesnė augalų kaita. Tai yra kitais metais reikės auginti kitą augalą, nebeliks reikalavimo taikyti trijų laukų sėjomainą. Pvz., galėsime auginti kviečius, pupas, vėl kviečius su metų pertrauka. Taip pat kalbėjome, kad kai kuriuos augalus, kaip žieminius kviečius bus galima atsėliuoti, kas yra daroma“, – aiškino Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Taip pat diskutuota dėl tinkamiausios durpynų ir šlapynių apsaugos, paliekant galimybę juos arti.

Pasak A. Macijausko, pirmi įspūdžiai iš susitikimo su Strateginio plano rengimo darbo grupe gana optimistiški, nes ŽŪM pradėjo kalbėtis su žemdirbių organizacijomis.

Paklaustas, ar tikrai pasiekti principiniai susitarimai dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, ar jie nebus vėl keičiami, A. Macijauskas sakė: „Negalima pasakyti, kad tai tikrai galutiniai sprendimai, turime pamatyti parengtus konkrečius dokumentus. Kitas dalykas, kad tas nuostatas dar reikės apsiginti Briuselyje, tai irgi nelengvas darbas.“

Diskusijos dėl Strateginio plano nuostatų su žemdirbių atstovais ministerijoje vyks ir šią savaitę.

MŪ inf.