Vilnius. Žemės ūkio ministerija pasiūlė išeitį iš situacijos, kurioje atsidūrė daugiametes ganyklas ir pievas suarę ūkininkai. Išartų pievų plotus atkurti reikės, tačiau tai bus galima padaryti ir deklaruojant naujas daugiametes ganyklas bei pievas.
Tam, kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų pievas ir ganyklas išsaugoti, numatoma didinti paramą už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius, praneša Žemės ūkio ministerija.
Klausimams, kilusiems dėl peržengtos išartų pievų ribos, spręsti suburta darbo grupė, kurioje – Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, kitų asociacijų, Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio ministerijos atstovai.
„Išartų daugiamečių ganyklų ir pievų plotus atkurti reikės. Apie tai diskusijos būti negali – kaip ir visos kitos ES valstybės narės, esame įsipareigoję Europos Komisijai. Tačiau siūlomas sprendimas, kad nebūtinai reikės atsėti tas pačias pievas, kurios buvo išartos.
Lietuvoje yra nemažai nedeklaruotų pievų ir ganyklų plotų, ta informacija ūkininkams bus pateikta. Jie galės pasirinkti, kokiu būdų užartų pievų plotus atkurti – atsėti užartus plotus toje pačioje vietoje arba kitur, deklaruoti naujus pievų plotus ar naudmenas sertifikuoti ekologiniam ūkininkavimui“, – sako ministras.
Be to, ieškoma būdų ateinančiame finansiniame laikotarpyje didinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius.
Atkurti užartų pievų plotus ūkininkai turės dėl to, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Tam, kad ūkininkai laikytųsi klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų, jiems skiriamos žalinimo išmokos, kurios iki šiol sudarė apie 30 proc. visų tiesioginių išmokų. Viena iš šių išmokų mokėjimo sąlygų, kad valstybės mastu pievų nemažėtų.
Reikalavimas išsaugoti pievas, pasak ŽŪM, nėra savitikslis. Pievos saugo biologinę augalų ir gyvūnų įvairovę, sugeria anglies dvideginį.
Iki 2018 metų deklaruotų daugiamečių ganyklų ir pievų plotai Lietuvoje netgi augo. Nuo 2019 metų deklaruoti pievų plotai ėmė sparčiai mažėti, o tuo pačiu ženkliai išaugo pasėlių ariamoje žemėje, ypač – kviečių, rapsų plotai. Tiek 2019, tiek 2020 metais daugiamečių pievų ir ganyklų mažėjimas beveik pasiekė Europos Komisijos nustatytą ribą, tačiau jos neperžengė. O remiantis jau šių metų naudmenų deklaravimo duomenimis, pievų plotas, palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau negu 12 proc.
ES teisės aktuose nurodyta, kad iki šių metų gruodžio 15 d. Lietuva turi notifikuoti Europos Komisiją, kaip žadama atkurti išartų pievų plotus ir pasiekti leistiną rodiklį.
Pagal ŽŪM inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)