Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Agropolitika
Strateginis planas: laikas tirpsta, diskusijų stinga

Vilnius. Žemdirbių atstovai sako nerimaujantys, nes Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginis planas dar šiemet turi būti atiduotas Europos Komisijai, tačiau jo rengimas, anot ūkininkų, vėluoja, o ir siūlymai yra gerai neišdiskutuoti.

Kad laikas spaudžia, šiandien parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje sutiko ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, vis dėlto, jo teigimu, žemdirbių balsas yra girdimas ir su jų atstovais yra tariamasi.

Strateginio plano gaires ministras ir Žemės ūkio ministerijos atstovai šiandien posėdyje pristatė Seimo nariams bei nuotolinio posėdžio dalyviams.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad žemdirbiai yra sunerimę ir skaičiuojantys darbo dienas, kiek liko iki strateginio plano parengimo. „Mums plaukai šiaušiasi, nes dar daugelyje vietų mes tebediskutuojame koncepcijos lygyje, neturėdami aiškaus strateginio plano rėmų“, - kalbėjo R. Juknevičius.

Rengiant strateginį planą jis pasigedo ir aiškios ŽŪM lyderystės, taip pat teigė, kad nors daug kur akcentuojama, jog yra diskutuojama su socialiniais partneriais, BŽŪP reglamente irgi nurodyta, kad strateginiai planai turėtų būti rengiami įtraukiant ekonominius ir socialinius partnerius, vis dėlto dažnai jie „informaciją gauna selektyviai, o tai kelia įtampą ir neprisideda prie konstruktyvaus darbo“.

Jis taip pat priminė, kad vakar Kėdainių r. Akademijoje surengtoje diskusijoje dėl ekoschemų buvo pasiūlytas žemdirbių sprendimas rengti jų mažiau ir paprastesnes, remtis kitų šalių patirtimi, o ne „bandyti vėl nustebinti pasaulį“.

Jam pritarė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, primindamas, kad sektorius jau turi patirties kai gerai neišdiskutuoti dokumentai paskutinę dieną atiduodami Europos institucijoms. Jis atsargiai vertino ir ŽŪM sprendimą plano rengimui pasitelkti ekspertus, nes „tik Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre yra žemės ūkio mokslas, o kituose žemės ūkio specialistų nėra, tad vėl bus primesta tai, kas gražiai atrodo iš Vilniaus ar kitų kabinetų“.

„Neišspręstų klausimų – aibė, o laiko faktiškai nėra, todėl prašau Kaimo reikalų komiteto labai griežtos parlamentinės kontrolės šiuo klausimu (...) Čia reikia dirbti dieną naktį. Socialiniai partneriai tik supažindinami, o traukinys važiuoja ta vaga, kurią yra nustačiusi Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupė. Pavasarį žemės ūkio ir aplinkos ministrų pasirašytu memorandumu Žemės ūkio ministerija liko šone – puodeliui kavos atnešti ir pieštukui nudrožti...“, - kalbėjo J. Sviderskis, teigdamas, kad žemdirbiai turėjo vilčių, jog ir jie bus įtraukti į tą darbo grupę bent jau stebėtojų teisėmis.

Atsakydamas žemės ūkio ministras teigė, kad ministerija kviečia ūkininkų atstovus diskusijoms. „Vakar atsiuntėm prašymą, deleguokite žmones ir dirbam. Nematau problemos suderinti esminius dalykus. Vietoje to, kad atsukinėti laikrodį atgal ir grįžti prie politinių pareiškimų, geriau atsiųskite sąrašą žmonių ir galime dirbti. Laikas spaudžia, dar klausimų yra ne vienas“, – posėdyje kalbėjo ministras. Ir vėliau diskusijos metus pakartojęs, kad vakar pateiktas žemdirbių siūlymai dėl ekoschemų yra „svarbūs, svarūs ir, manau, kad galime suderinti“.

Posėdyje atkreiptas dėmesys ir į ekologinių ūkių problemas bei planuojamas išmokų schemas, klausta ir apie planus dėl nederlingų žemių.

„Kas liečia nederlingas žemes, kaip ir jau laikas priduoti strateginį dokumentą, o mes nežinome jokių gairių“, – posėdyje sakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovas Žydrūnas Nevulis, atkreipėdamas dėmesį, kad nederlingoms žemėms remti visam laikotarpiui numatyta 87 mln. eurų, tačiau iki šiol tokia parama būdavo vieniems metams. 

„Nežinau, kaip pasakyti ūkininkams, kad jų biudžetas penkis kartus sumažėja“, – teigė Ž. Nevulis. Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, prie diskusijų dėl nederlingų žemių rėmimo dar bus grįžtama.

Kiti žemdirbių atstovai taip pat ragino dirbti aktyviau ir intensyviau, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pritarė socialinių partnerių siūlymui į strateginio plano rengimo darbo grupę aktyviai įsitraukti ir Komiteto atstovams.

Taip pat siekiant aktyvios parlamentinės kontrolės nuspręsta šį klausimą įtraukti į kiekvieno parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdžio darbotvarkę, tad prie pokyčių ir plano rengimo raidos bus sugrįžtama nuolat.

ŽŪM teigimu, visam 2023-2027 metų laikotarpiui Lietuvos žemės ūkiui remti numatyta kiek daugiau nei 4 mlrd. eurų. Iš jų – 3 mlrd. eurų tiesioginių išmokų, iš kurių privalomiesiems įsipareigojimams turi būti skirta bent 1 mlrd. eurų. Didžioji dalis – ekoschemoms, dalis taip pat turi būti skiriama papildomai perskirstymo paramai tvarumui didinti. 

Iš Kaimo plėtros numatyta 977,5 mln. eurų, iš jų privalomiems įsipareigojimams – 391 mln. eurų. Iš visų lėšų 35 proc. turės būti skiriama aplinkosauginėms ir su klimato kaita susijusioms priemonėms, dar 5 proc. – bendruomenių inicijuotai vietos plėtrai. 

Be to, priemonės yra ir kofinansuojamos nacionalinio biudžeto lėšomis, preliminariai tam reikėtų 274,2 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto lėšų.

Ekoschemoms valstybės narės privalo skirti mažiausiai 25 proc. tiesioginių išmokų (2023, 2024 metais – bent 22,5 proc.). Jas ūkininkai renkasi savanoriškai.

Kaip atrodys ekoschemos, vis dar derinama. Dabartiniu ŽŪM siūlymu, ekoschemos būtų sudarytos iš penkių sričių – sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, taip pat – pievų priežiūrai, perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovei bei kompleksinės ekoschemos, kurioje būtų numatytos veiklos ariamojoje žemėje.

MŪ, BNS inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos