Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) socialiniams partneriams ir ūkininkams pristatė ekoschemų modelį, pagal kurį žemdirbiai, labiau prisidėję prie aplinkos išsaugojimo, gali gauti papildomų piniginių išmokų. Prie nuotolinio susitikimo prisijungė daugiau kaip 250 asmenų. Skirtingai nuo ankstesnių paramos laikotarpių, šiame, atsiradus žaliajam kursui ir strategijai „Nuo lauko iki stalo", kai kurios priemonės yra įvardytos netgi labai konkrečiai.

„Tai pirmas kartas, kai politika diktuoja konkrečias priemones žemės ūkio sektoriui. Tai, kuo remiamės - viešosios ES lėšos nėra teikiamos be sąlygų“, - sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, primindamas, kad ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui.

Žemės ūkio ministerijos prioritetų sąraše - gerinti vandens kokybę, saugoti dirvožemį, atkurti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, švelninti poveikį klimato kaitai, rūpintis gyvūnų gerove. 

Šiuo metu ūkininkai privalo laikytis tam tikrų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kad gautų išmokas. Ekoschemos numato, kad ūkininkai, kurių veikla pranoks bazinius aplinkosaugos reikalavimus, už šias papildomas pastangas ūkininkauti tvariau gaus balų ir atitinkamai papildomų išmokų už ūkio hektarus, kuriuose tokią veiklą vykdo.

Kompleksinės ekoschemos - ariamoje žemėje

Diskusijoje klausta, kaip tai koreliuos su išmokomis? ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė pabrėžė, kad ekoschemos – pasirenkama priemonė, norint labiau prisidėti prie žaliojo kurso tikslų ir papildomai už tai gauti išmokų.

„Kas atitiks geros agrarinės būklės ir valdymo reikalavimas, gaus tiesioginių išmokų bazinę sumą, o pagal ekoschemas bus mokama papildomai. Pavyzdžiui, jeigu baziniuose reikalavimuose sakoma, kad sėjomainai - trys augalai, o sėjomaina per ekoschemas – keturi ar penki. Tai išmoką už hektarus gaus tik tie, kurie dalyvaus sėjomainoje. Bet prieš tai reikės surinkti tuos taškus. Neužteks vien dalyvauti sėjomainoje, kad galėtumėte gauti išmoką už ją, reikės prisidėti ir prie kitų tikslų“, - aiškino J. Stakėnienė.

Tad dalyvaujantieji kompleksinėse ekoschemose privalės surinkti minimalią dalį taškų, kurie suteikiami už trijų tikslų (vandens išsaugojimo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio) siekimą. Išmokos būtų mokamos tik už tuos hektarus, kurie dalyvauja schemose.

J. Stakėnienė priminė, kad vasarą socialiniams partneriams buvo pristatytas olandų modelis, kuomet išmokos mokamos visam ūkiui, vis dėlto po gausios kritikos to modelio atsisakyta. „Dabar mokama už papildomas realias pastangas“, - pabrėžė ji.

Į gyvulininkystės atstovų klausimą, kaip rinktis kelias schemas, kai tinkama atrodo vos viena, ŽŪM atstovė teigė, kad kompleksines ekoschemas (taškų sistemą) numatoma taikyti tik ariamojoje žemėje. Gyvulininkai galėtų jomis pasinaudoti tais atvejais, jei ūkis mišrus.

Ekologinį ūkininkavimą numatoma remti iš antro ramsčio (kaimo plėtros) lėšų, pirmajame kaip ekoschema lieka perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo. Sodininkystėje, uogininkystėje ir daržininkystėje ekoschemos bus taikomos sodų ir uogynų tvarkymui gamtai palankiu būdu bei tausojančioji vaisių ir daržovių programa (NKP). Taip pat - ariamos žemės keitimas pievomis, pievų ir šlapynių priežiūra, aukštesni gyvūnų gerovės standartai.

Kompleksinės ekoschemos ariamose žemėse galėtų būti tokios: aukštesnio standarto sėjomaina, tarpinių pasėlių auginimas, daugianarių pasėlių auginimas / įsėlis, sertifikuotos sėklos naudojimas, kraštovaizdžio elementų priežiūra, augalų juostos, migruojančių paukščių apsauga ir jų daromos žalos prevencija, neariminė žemdirbystė / tiesioginė sėja.

Žemdirbiai: reikia papildomų diskusijų

Prie susitikimo prisijungę žemdirbių atstovai apgailestavo, kad, rengiant ekoschemas, žemdirbiai esą nebuvo pasitelkti, jų nuomonė neišklausyta. Tad ministerijos pasiūlytoms priemonėms kritikos nestigo.

Tiek Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, tiek Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis bei kitų asociacijų atstovai prašė ministerijos duoti jiems daugiau laiko padiskutuoti apie siūlomą paramos schemą su savo organizacijų nariais, o konstruktyvius siūlymus aptarti darbo grupėse ir operatyviai tobulinti projektą. Juolab, kad  ekoschemas patvirtinti ir atiduoti EK derinimui planuojam dar šiemet.

J. Sviderskis išsakė viltį, kad galbūt galima pateikimą kiek nukelti ir dokumentą atiduoti kokybišką, primindamas, kad skuboti pateikimai, kaip nutiko su klimato kaitos priemonių planu, vėliau atneša labai daug taisymų ir nepasitenkinimo.

„Tikrai niekas nenori pasirašyti mirties nuosprendžio (...) Turi būti išdiskutuota ir rastas bendras vardiklis. Laiko tikrai turime labai nedaug. Darbas turi būti dirbamas kasdien iki kol bus rastas sprendimas“, - kalbėjo J. Sviderskis.

Žemdirbių atstovai pateikė nemažai konkrečių pastabų, siūlė peržiūrėti pateiktą skaičiuoklę, ragino pateikti finansinius skaičiavimus, kiek ūkiai gali tikėtis išmokų, koks bus poslinkis lyginant su dabartine padėtimi. 

Ar priemonės neblogins gamybos?

Tiek LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, tiek A. Macijauskas kalbėjo, kad vienas iš reikalavimų palikti 4 proc. nenašiai žemdirbystei yra itin neūkiškas, pateikdami kitų šalių pavyzdžius ir ragindami ieškoti palankesnio sprendimo. Vis dėlto žemės ūkio ministras tikino, kad ES vadovų taryboje jis buvo vienas iš nedaugelio dėl to besiderantis, nes esą kitose šalyse kitokia padėtis.

„Iš esmės su jumis sutinku dėl to reikalavimo nenašiai žemdirbystei. Dabar pasiekti 4 proc. nuo siūlytų 10 proc. taikomi ūkio lygmeniu, o ne šalies. Vienintelė išeitis, kurią galėčiau siūlyti, tai ūkininkai, kurie ūkininkauja našiose žemėse, matyt, turi planuoti ir galvoti apie tai, kaip išsinuomoti pievų ar nenašių žemių. Tokiu būdu išlaikysime ūkiškumo principą“, - komentavo K. Navickas. 

Panašu, kad dėl tokių aspektų dar bus stipriai diskutuojama, nes pasigirdo svarstymų, esą aplinkai palankios priemonės turi būti taikomos visoje Lietuvoje, ne tik nenašiose žemėse, nes kitaip bus pasiekti tik klimato tikslai, o biologinės įvairovės ir kt. liks nuošalyje. Svarstymų nestigo ir dėl kitų paramos schemos sprendinių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas Hofmanas dėliojo diskusijos taškus, ragindamas nepamiršti, kad žemės ūkis visų pirma yra gamyba.

„Nepamirškite, turime kalbėti apie gamybą, tad gaila, kad paskutiniu metu šioje ministerijoje apie tai beveik visiškai nekalbama. Kokios bebūtų priemonės, jos pirmiausiai turi užtikrinti, kad žemdirbių finansinė padėtis neblogėtų. Ar tikrai ministerija sugebės tai užtikrinti įgyvendinant ekoschemas? Nes paprasti žemdirbiai sako, kad jei jiems tai bus visiškai nenaudinga, jie atsisakys bet kokių įsipareigojimų, išmokų, o siūlomas priemones tegul įgyvendina Aplinkos ministerija“, - kalbėjo I. Hofmanas.

Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė išgirdę ir pastabas, ir platesnės diskusijos poreikį su atskiromis žemdirbių organizacijomis. Tad ketvirtadienį pateiktas modelis, matyt, dar bus koreguojamas, o ministerija pastabų raštu teigė lauksianti iki spalio 22 dienos.

MŪ, ŽŪM inf.