Vilnius. Užbaigiant valstybinės žemės reformą nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms bus perduotas valstybinės žemės administravimas kaimo teritorijose, primena Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Pirmasis reformos etapas įgyvendintas 2024 m. sausio 1 d., kai savivaldybėms buvo perduotas valstybinės žemės administravimas miestų ir miestelių teritorijose. Tuomet savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės.

Pasak aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, šis etapas –  vienas svarbiausių, leisiantis sprendimus dėl valstybinės žemės priimti arčiau žmonių ir vietos bendruomenių poreikių. 

Įgyvendinus antrąjį reformos etapą savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. ha valstybinės žemės kaimiškosiose teritorijose.

Laikinai Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas einančio Dovydo Petraškos teigimu, nors dalis funkcijų perduodama savivaldai, Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau išliks centrine žemėtvarkos institucija, vykdys valstybinės žemės pardavimus bei prižiūrės valstybinės žemės patikėtinių veiklą.

Reformai įgyvendinti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Šiuo metu preliminariai sutarta dėl savivaldybėms perduodamų etatų skaičiaus. Planuojama perduoti 166 etatus, skirtus perduodamoms funkcijoms vykdyti. Šis skaičius apskaičiuotas vertinant faktinį darbo krūvį ir pagal perduodamų funkcijų apimtį, valstybinės žemės plotus ir žemės sklypų skaičių.

Taip pat sprendžiami darbo užmokesčio fondo paskirstymo, materialaus turto perdavimo, IT sistemų suderinamumo bei darbo vietų įrengimo klausimai. Kartu su funkcijomis savivaldybėms planuojama perduoti dalį techninės įrangos. Konkrečios perduodamo turto apimtys bus derinamos individualiai su kiekviena savivaldybe.

NŽT teigimu, didelis dėmesys bus skiriamas tam, kad pereinamuoju laikotarpiu nesustotų žemėtvarkos procesai. „Šiuo metu ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo sutarčių tęstinumą, kol savivaldybės atliks viešųjų pirkimų procedūras ir perims funkcijas. Savivaldybėms taip pat bus perduotos naujos funkcijos, tarp jų žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimas bei valstybinės žemės nuomos aukcionų vykdymas“, – teigiama NŽT pranešime.

Atskiras dėmesys skiriamas žemėtvarkos dokumentų archyvų klausimui. Šiuo metu svarstomos galimybės dalį arba visus šalies žemėtvarkos dokumentus skaitmenizuoti, tačiau planuojama, kad archyvai ir toliau liks Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybėje ir savivaldybėms perduodami nebus.