Vilnius / Panevėžys / Radviliškis. „Valstybei priklausančiose gyvulių veislininkystės bendrovėse – netvarka: vadovų kompetencija kelia abejonių“ – tokį pranešimą spaudai išplatino Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) apie jai pavaldžias įmones po neplaninių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų.

ŽŪM pranešė, kad jai pavaldžiose gyvulių veislininkystės bendrovėse Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aptiko šiurkščių pažeidimų, dėl kurių sustabdyta įmonių veikla. Ministerija siekia įvertinti šių įmonių vadovų kompetenciją ir priimti sprendimus dėl tolesnio bendrovių, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, likimo.

VMVT savo ruožtu pranešė, kad sustabdė bendrovių „Panevėžio veislininkystė“ ir „Kiaulių veislininkystė“ Radviliškio rajone veiklą.

„Sunku patikėti, kad tokių pažeidimų užfiksuota bendrovėse, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė. Gavę šią informaciją, nedelsdami įvertinsime bendrovių vadovų atsakomybę ir tinkamumą eiti pareigas. Taip pat jau baigiamas šių įmonių auditas ir bus matoma reali įmonių verslo ir finansinė situacija“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ką nustatė veterinarijos specialistai?

VMVT inspektoriai bendrovėje „Panevėžio veislininkystė“ aptiko neženklintų, be abiejų ausų įsagų, galvijų bei galvijų, kuriems nepateikti jokie vežimo ar įsigijimo dokumentai. Taip pat gaišę galvijai nebuvo tinkamai registruojami, nepateikiami dokumentai apie jų gydymą. Nustatyta, kad nei tvartai, nei transporto priemonės nėra tinkamai dezinfekuojamos. Nevedama karantinuojamų gyvulių apskaita, nėra galimybės nustatyti, kada, kiek, kokiame tvarte, kokie gyvuliai karantinuoti.

VMVT praneša sustabdžiusi ir bendrovės „Kiaulių veislininkystė“ veiklą. VMVT nustatė, jog kiaulės į skerdyklą buvo gabenamos tinkamai nesuženklintos, kiaulių laikymo patalpos – nesandarios, jose skraido kregždės, gali patekti ir vabzdžiai bei graužikai. Be to, neužtikrinamas pašalinių asmenų patekimas į kiaulių auginimo zoną, nėra atskirto barjero nuo kiaulių auginimo zonos ir skerdyklos teritorijos, o į kiaulių laikymo vietą įvažiuojančio transporto priemonių keliai kertasi su transporto priemonių keliais, esančiais kiaulių auginimo zonoje – tai kelia ligų protrūkių riziką.

VMVT paaiškina, jog nuolat atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus gyvulių laikymo vietose, o nustačius pažeidimų – veikla stabdoma. Atnaujinti veiklą leidžiama tik ištaisius aptiktus trūkumus.

Portalas manoūkis.lt vakar kreipėsi į VMVT išsamesnio komentaro dėl neplaninio minėtų dviejų įmonių patikrinimo inicijavimo. Gavę atsakymą, papildysime publikaciją.

Pažeidimai smulkūs ir ištaisytini

Kaip situaciją mato minėtų veislininkystės įmonių vadovai?

„Panevėžio veislininkystės“ direktorius Nerijus Gricius portalui manoūkis.lt teigė, kad sustabdyta ne visos bendrovės veikla, o tik dalies, t. y. karantinavimo punkto.

„Šiurkščių pažeidimų neįžvelgiu, galvijai be ausų įsagų identifikuoti tą pačią dieną ir turi Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščius. Kiti nusižengimai gamyboje yra smulkūs ir ištaisyti“, – aiškina N. Gricius.   

Jis pabrėžia, kad patikrinimas vyko dieną prieš UAB „Panevėžio veislininkystės“ organizuojamą respublikinį-tarptautinį renginį „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“, visi darbuotojai buvo nukreipti į organizavimo darbus, todėl dėl laiko ir galimybių stokos kai kurie dokumentai nebuvo pateikti. 

Bendrovės „Kiaulių veislininkystė“ direktorius Vilius Rekštys portalui manoūkis.lt teigė, kad tiek gyvulių laikymo, tiek biosaugos ar skerdyklos patikrinimai vyksta kasmet ir tai nėra jokia naujiena.

„Tie patikrinimai yra naudingi bendrovei gerinant aplinkos, laikymo sąlygas. Jeigu kalbėtume apie dabartinį patikrinimą, tai yra atsiradę naujesnių ar papildomų reikalavimų. Ankstesnių patikrinimų metu pateiktos pastabos buvo įgyvendintos. O dabar kai kas traktuojama naujoviškai. Kai kurie trūkumai yra pašalinti, kiti – šalinami. Kai kurie klausimai yra diskusiniai, reikia pasikonsultuoti su veterinarijos specialistais, kaip tam tikri dalykai turi būti padaryti, nes jie skirtingai traktuojami“, – sakė V. Rekštys.

Šiuo metu bendrovės „Kiaulių veislininkystė“ skerdykloje, pasak vadovo, negalima vykdyti išpjaustymo ir neleidžiamas paršelių judėjimas. 

Pašalinusi nurodytus trūkumus, įmonė pasikvies veterinarijos specialistus įvertinti, o tuomet tikimasi gauti leidimą atnaujinti veiklą.

Veislininkystės įmonės turi būti išsaugotos

ŽŪM išplatinus informaciją apie minėtų veislininkystės įmonių neplaninius patikrinimus ir veiklos stabdymą, žemdirbių visuomenėje kilo nerimo gaidų ir nuogąstavimų, kad prasidėjo naujas puolimas. Dar kartą prisiminti valdžios planai šalyje veikiančias veislininkystės įmones privatizuoti.

Apie veislininkystės įmonių privatizavimą valdžia pradėjo kalbėti prieš dvejus metus. Tuomet Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), apsvarsčiusi veislininkystės įmonių privatizavimo planus, pasisakė už privatizavimo proceso stabdymą. Tačiau nepraėjus nė mėnesiui po šių diskusijų, 2019 m. birželio viduryje, Žemės ūkio ministerija pasiūlė įrašyti AB „Kiaulių veislininkystė“ į Privatizuojamų objektų sąrašą...

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis susidariusią situaciją komentuoja taip: „Veislininkystė yra Lietuvos gyvulininkystės intelektas ir ji turi būti išsaugota. Kaip vystosi augalų selekcija, taip turi vystytis ir veislininkystė. Bet mūsų valdžiai šito nereikia. Matomai, yra kažkokios kitos jėgos, kurios sako, kad atsivešime paršiukų ir dar kai ko. Užkurtas buldozeris ir jis važiuoja... Kaip nebeturime Lietuvos veislinių vištų, nebeišauginame savų viščiukų, taip dabar gali atsitikti ir su gyvulių veislininkyste.“

Pasak J. Sviderskio, nors šnekama, kad kiaulininkystė šalyje traukiasi, kad tik 50 proc. apsirūpiname vietine kiauliena, bet, kita vertus, tą kiaulininkystę patys (turima omenyje nepagrįstus valdžios sprendimus - red. past.) ir pjauname.

„Pavyzdžiui, šiam laikotarpiui kiaulininkystei iš KPP paskirta tam tikra suma, tačiau ne plėtrai, o tik jau esamų kompleksų rekonstrukcijai ar pan. O kur plėtra? Veislininkystę naikiname... Viską naikiname, kas buvo sukurta, kas buvo padaryta anksčiau. Šia prasme prasidėjo juodasis maras...“, – samprotauja J. Sviderskis.

Apie žemės ūkio ministro paminėtą veislininkystės įmonių finansinį auditą J. Sviderskis sako, kad tikėtis, jog kiaulininkystės veikla būtų pelninga, dabar nerealu. „Šiuo metu visi kiaulių auginimo kompleksai šaukia, kad dėl susiklosčiusios situacijos pasaulio rinkoje kiaulienos gamyba nedengia savikainos. Ne išimtis ir kiaulių veislininkystės įmonė. Galiausiai veislininkystės įmonės pagrindinis tikslas yra ne tiek uždirbti valstybei pelno, kiek išlaikyti ir vystyti būtent veislininkystę“, – sako J. Sviderskis.

Jo žodžiais, tokie smulkūs pažeidimai, kaip gyvulių ausų įsagų nebuvimas ar pan., nereiškia, kad reikia atleisti vadovus iš darbo arba uždaryti įmones, ar jas likviduoti, privatizuoti.

„Negalima jų atiduoti verslininkams, kurie nesuinteresuoti veislininkystę išsaugoti ir vystyti. Jeigu veikloje yra trūkumų, tai darykime kitus žingsnius. Galbūt apjunkime šias įmones. Save gerbiančios valstybės veislininkystei teikia prioritetus. Jeigu dabar valdžia žemės ūkį pradeda naikinti nuo veislininkystės, tuomet esame visiški avinai“, – apgailestauja LŽŪBA generalinis direktorius, prisiminęs, kad šiemet į veislinių gyvūnų parodą Algirdiškyje neatvažiavo nė vienas iš ŽŪM vadovų, o tai irgi parodo jų požiūrį į veislininkystę...

***

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rugsėjo 24 d. atsiuntė atsakymus į rengiant publikaciją jiems užduotus klausimus:

ŽŪM savo pranešime nurodo, kad patikrinimai buvo neplaniniai. Ar tai reiškia, kad buvote gavę kažkokių pranešimų dėl galimų pažeidimų šiose įmonėse? Jei taip, kada ir kokių?

Siekiant užtikrinti vienodą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) praktiką vykdant neplaninius ūkio subjektų veiklos patikrinimus ir įgyvendinti VMVT korupcinės prevencijos programą, neplaniniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Įmonių kontrolė vykdyta atsižvelgus į rizikos analizę ir į kiaulininkystės ūkių valstybinės veterinarijos kontrolės verifikavimo rezultatus.

Įmonės veikia jau ne vienus metus. Kokie ankstesnių tikrinimų rezultatai?

VMVT inspektoriai nuolat atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus tiek gyvulių laikymo vietose, tiek gyvūninio maisto tvarkymo įmonėse ir kt. Pvz., paskutinio UAB „Panevėžio veislininkystė“ galvijų karantino punkto planinio patikrinimo metu esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, patikrinimo AB „Kiaulių veislininkystė“ metu buvo nustatoma ženklinimo reikalavimų pažeidimų, keletą kartų fiksuota ir tai, kad nevykdomi biologinio saugumo kiaulininkystės ūkiuose reikalavimai. Tačiau neplaninių patikrinimų metu nustatyta šiurkščių pažeidimų. Pvz., AB „Kiaulių veislininkystė“ veterinarijos specialistai nustatė, kad įmonė, nors ir deklaravusi, kad nedirba, iš tiesų vykdė skerdimo veiklą ir gamino mėsos gaminius. Nustatyta, kad bendrovė neturėjo nei šiai veiklai būtino VMVT leidimo, nei tam tinkamų sąlygų. Šioje įmonėje kiaulės į skerdyklą buvo gabenamos savavališkai ir tinkamai nesuženklintos, o mėsos gaminiai gaminti neužtikrinant būtinų higienos, maisto saugos, atsekamumo, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo reikalavimų, taip sukeliant rimtą riziką vartotojų ir gyvūnų sveikatai. 

Per kiek laiko įmonės privalo ištaisyti aptiktus trūkumus ir per kiek laiko joms gali būti leista atnaujinti veiklą?

Vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, ūkio subjektas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po patikrinimo pateikia teritoriniam padaliniui derinti Trūkumų šalinimo planą, kuriame turi būti nurodyti teisės aktų pažeidimai, šiems pažeidimams pašalinti būtinos priemonės ir šių priemonių įgyvendinimo terminai, kurie negali būti ilgesni kaip 28 darbo dienos. Tačiau jei trūkumai susiję su patalpų paprastuoju remontu, tokiems trūkumams pašalinti turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip 56 darbo dienų terminas, o jei pažeidimai susiję su pastatų, patalpų kapitaliniu remontu, rekonstravimu, tokiems trūkumams pašalinti gali būti nustatytas ilgesnis kaip 56 darbo dienų terminas. 

Nustačius trūkumų, kurie kelia pavojų visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai, gyvūnų sveikatai ar gerovei ir kuriuos ūkio subjektas gali pašalinti nedelsiant (jo veiklos tikrinimo metu ar iš karto po patikrinimo), ūkio subjektas įpareigojamas nustatytus trūkumus pašalinti nedelsiant.

Veiklos atnaujinamos, kai ūkio subjektas pašalina trūkumus ir kreipiasi su prašymu į teritorinį padalinį dėl veiklos atnaujinimo.

Kiek paprastai įmonių per mėnesį patikrinama planine ir neplanine tvarka?

Kiekvienų metų pradžioje yra planuojami kiaulininkystės ūkių patikrinimai pagal rizikos vertinimą, atsižvelgiant į ankstesnių metų įmonių patikrinimo rezultatus, nustatytų pažeidimų pobūdį. Todėl patikrinimų skaičius gali kisti kiekvienais metais. Taip pat įgyvendinant gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, susijusias su afrikiniu kiaulių maru, versliniai kiaulininkystės ūkiai tikrinami ne mažiau kaip du kartus per metus. Neplaniniai kiaulininkystės ūkių patikrinimai atliekami gavus informacijos dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į verifikavimo duomenis, motyvuotą subjekto prašymą dėl patikrinimo atlikimo, užtikrinant trūkumų šalinimo kontrolę ir kt.


MŪ inf.