Vilnius. Kol Seimo komitetas ir žemdirbių savivalda diskutuoja dėl veislininkystės įmonių likimo, Vyriausybė nutarė privatizuoti akcinę bendrovę „Kiaulių veislininkystė“. Dalis agrarinio sektoriaus dalyvių nuogąstauja, kad sprendimas priimtas skubotai.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas veislininkystės įmonių privatizavimo klausimą ne kartą gvildeno ir svarstymą pratęs ateinančią savaitę. Tuo tarpu Vyriausybė birželio 12-ąją jau priėmė sprendimą.

Vyriausybės posėdyje ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, remdamasis tarpinstitucinio pasitarimo rezultatais, pasiūlė įrašyti į privatizuojamų objektų sąrašą įmones „Panevėžio veislininkystė“, „Šilutės veislininkystė“ ir „Kiaulių veislininkystė“.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pritarė tik AB „Kiaulių veislininkystė“ privatizavimui, o kitas dvi įmones prašė iš sąrašo išbraukti.

Kol kas privatizuos vieną įmonę

Vyriausybės posėdyje ministras G. Surplys kalbėjo: „Nėra kvestionuojama privatizavimo būtinybė, tik prašoma šiek tiek laiko jam pasiruošti. Užtikrinti, kad tos funkcijos, kurias vykdo veislininkystės įmonės, ir kas susiję su genofondu, būtų išsaugota. Todėl prašyčiau iš šių objektų sąrašo išbraukti „Panevėžio veislininkystę“ ir „Šilutės veislininkystę“, o palikti „Kiaulių veislininkystę“. Ir kaip buvo sutarta tarpinstituciniame pasitarime, pavesti „Turto bankui“ ir Žemės ūkio ministerijai parengti specialiąsias „Kiaulių veislininkystės“ privatizavimo sąlygas, kurios apimtų būtinų paslaugų žemdirbiams užtikrinimą penkerius metus“.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis siūlė visas tris įmones palikti privatizuojamųjų sąraše, parengiant specialiąsias privatizavimo sąlygas, kurios užtikrintų veiklos tęstinumą. Ministras G. Surplys nesutiko.

„Atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto poziciją dar kartą grįžti prie šio klausimo, sakyčiau, kad būtų sveikiau išimti tas dvi įmones, kadangi tikrai likę dar daug neatsakytų klausimų. Ir ne tik apie specialiąsias sąlygas. Viena vertus, kai kurios žemdirbių organizacijos norėtų dalyvauti privatizavime, kita vertus, kai kurios tų įmonių šiandien vykdo funkcijas, kurių žemdirbių asociacijos dar negalėtų užtikrinti. Funkcijų vykdymui pasiruošti reikia laiko, kad neatsitiktų taip, jog pereinamuoju laikotarpiu visiškai neturėsime kontrolinio gyvulių penėjimo ar liksime be šių paslaugų ir pan.“, – savo poziciją grindė G. Surplys.

Pritardama  Žemės ūkio ministerijos pasiūlymui, Vyriausybė nutarė išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo uždarąsias akcines bendroves „Panevėžio veislininkystė“ ir „Šilutės veislininkystė“. Žemės ūkio ministerijai kartu su „Turto banku“ pavesta nustatyti specialiąsias AB „Kiaulių veislininkystė“ (o prireikus ir uždarųjų akcinių bendrovių „Panevėžio veislininkystė“ ir „Šilutės veislininkystė“) akcijų privatizavimo sąlygas ir, jeigu Privatizavimo komisija pritars, įtraukti jas į AB „Kiaulių veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“ ir UAB „Šilutės veislininkystė“ privatizavimo programas.

Papildoma informacija

Kaip portalą manoukis.lt informavo Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyrius, Žemės ūkio ministerija pasiūlė įrašyti AB „Kiaulių veislininkystė“ į Privatizuojamų objektų sąrašą dėl šių priežasčių:

• įgyvendinamos EBPO rekomendacijos – atsisakyti valstybės dalyvavimo mažose, tik komercinę veiklą ir specialiųjų įpareigojimų neturinčiose bei rinkoje tokią pačią ar panašią veiklą vykdančiose bendrovėse;
• nuo 2018 m. lapkričio 1 d. pasikeitęs reglamentavimas leidžia pačioms veisimo organizacijoms spręsti dėl produktyvumo tyrimų reikalingumo ir metodikų nustatymo ir atlikimo (arba pačios vykdo šią veiklą arba perka paslaugą iš leidimus šioms paslaugoms teikti turinčių paslaugų teikėjų –  nebūtinai iš AB „Kiaulių veislininkystė“);
• rinkoje veikia privatūs paslaugos tiekėjai, vykdantys ar planuojantys vykdyti tokią pačią ar panašią veiklą;
• bendrovė turi VMVT išduotus leidimus teikti kiaulių produktyvumo tyrimų bei kiaulių eksterjero vertinimo paslaugas, kuriomis naudojasi tik Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija;
• bendrovės finansinė padėtis paskutiniuosius metus yra nuostolinga. 2018 m. balandžio 26 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, panaikinant bendrovės balanse įrašytus nuostolius (360 tūkst. Eur), tačiau 2018 m. bendrovė vėl baigė su 154 tūkst. Eur nuostoliais;
• kiaulių maro grėsmė mažina bendrovės patrauklumą rinkoje.

Komiteto pirmininkas: šįkart paskubėta

Tai, kad Vyriausybė priėmė nutarimą nelaukdama, ką nuspręs parlamentinis Kaimo reikalų komitetas, nestebina komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko. Anot jo, tokių atvejų buvę ir anksčiau, nors vargu ar šįkart skuba pateisinama.

„Dėl įmonių privatizavimo nebuvo reikalo skubėti. Kita vertus, suinteresuotos organizacijos nerodo aktyvumo įsigyti šias įmones, o veislininkystės verslo vystymas tikrai nėra valstybės funkcija. Minėtos veislininkystės įmonės dirba nuostolingai, vadinasi, kažkas su vadyba blogai. Jei jas paliksime valstybei, neigiamus rezultatus skaičiuosime ir ateityje. Asociacijos galėtų perimti šias įmones ir pačios vykdyti ūkinę veiklą. Jos turi rodyti iniciatyvą perimti įmones, tada galima bus kalbėti apie privatizavimo būdus, kurie leistų objektus privatizuoti vien ne kaip materialųjį turtą, bet ir kaip veiklos sritį.

Metai iš metų kalbame apie „Panevėžio veislininkystę“. Ministrui Vigilijui Juknai vadovaujant valstybė į šią įmonę daug investavo su intencija, kad gyvulininkystės organizacijos ateityje galėtų perimti ne laužą, o normaliai paruoštus objektus. Bet vis dar trūksta iniciatyvos, noras pasyvus. Įvertinus dabartines partijų derybas, kurios apima ir finansus, premjeras negins nuostolingų įmonių. Tikrai esama pavojaus, kad veislininkystės įmonės pateks po viešo aukciono plaktuku. Todėl pačios žemdirbių organizacijos turi ateiti su pasiūlymais įsigyti veislininkystės įmones. Valstybė nesubsidijuos jų vien todėl, kad kažkas to nori. Todėl galbūt sprendimas privatizuoti „Kiaulių veislininkystę“ išjudins situaciją iš mirties taško“, – mano Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Savivaldos organizacija nepritaria

Gegužės pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos žemės ūkio taryba, įvertinusi kiekvienos privatizavimui siūlomų veislininkystės bendrovių svarbą ir įsipareigojimus sektoriui, darbų tęstinumo būtinybę bei matydama kitas bendrovių tolimesnio panaudojimo galimybes koncesijos ar reorganizavo būdais, iš esmės nepritarė privatizavimo principams.

„Sprendimas privatizuoti veislininkystės įmones prieštarauja nuostatai dėl gyvulininkystės, kaip prioritetinės šakos, skatinimo ir plėtros, kuri įtvirtinta ir Nacionalinėje 2014–2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje“, – sako Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Jo teigimu, tam, kad būtų užtikrinta sklandi veislininkystės plėtra, toliau didėtų ūkinių gyvūnų produktyvumas, gerėtų jų veislinė vertė, tikslinga sujungti tos pačios rūšies ūkinių gyvūnų augintojus į vieną pripažintą veislininkystės instituciją.

„Lietuvos gyvulininkystės plėtrai svarbu ne tik didinti ūkinių gyvūnų bandą, užtikrinti gyvulių sveikatingumą, bet ir šalinti prekybos kliūtis, laikytis biosaugos reikalavimų. Afrikinis kiaulių maras skaudžiausiai smogė smulkiesiems ir vidutiniams kiaulių augintojus, todėl būtinas šių ūkių atstatymas, plėtojant Lietuvos kiaulių populiaciją. Tai didžiulis uždavinys bendrovei „Kiaulių veislininkystė“. Tačiau ji pirmoji „pakišama po privatizavimo plaktuku“. Tad ko vertos gyvulininkystės plėtros programa, Baltoji knyga, kuriose piešiamas šviesus kaimo rytojus, regioninė plėtra, siekis kurti kaime darbo vietas ir kt. Privatizavus Radviliškio rajone veikiančią bendrovę „Kiaulių veislininkystė“ 32 įmonės darbuotojai atsistos prie pašalpų ar bedarbio langelio. Motyvas, kad įmonė dirbo nepelningai – niekinis. Tarsi pamiršta, kad Lietuvoje siaučia afrikinis kiaulių maras, kad ūkiai, ypač smulkieji ir vidutiniai, laikinai neaugina kiaulių, o jų veikla šioje srityje varžoma. Tai praeis, tačiau Lietuvos kiaulių veislininkystės nebeliks“, – komentavo Vyriausybės sprendimą J. Sviderskis.

Vien nuosavybės formos keitimas neišgelbės

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas Edmundas Adomavičius mano, kad kai kalbama apie nacionalinius interesus, tai prie jų užtikrinimo valstybė irgi turi prisidėti.

„Dėmesio centre – nacionalinė veislininkystė. Kažkas to nesuvokia arba suvokia labai gerai, bet tarnauja ne nacionaliniams interesams. Tie kiaulių augintojai, kurie naudoja atvežtinę genetinę medžiagą arba šiuos darbus atlieka jų „motininės“ užsienio įmonės, gali sakyti, kad jiems lietuviškų veislininkystės įmonių paslaugų nereikia. Jei siekiama, kad užsienio kapitalo įmonės ateityje mums augintų vis daugiau kiaulių, tuomet sprendimas dėl privatizavimo suprantamas. Tačiau sprendimo priėmėjai turi prisiimti atsakomybę, kad toji 140 tūkst. eurų metinė parama sektoriui, kurią jie vadina našta, gali virsti milijoniniais nuostoliais, kai sunaikintą veislininkystės sektorių teks atkurti nuo nulio“, – kalbėjo E. Adomavičius.

Jis pridūrė, kad kiaulininkystė išgyvena sunkmetį dėl afrikinio kiaulių maro, todėl kalbėjimas apie veiklos rentabilumą kvepia populizmu (jo teigimu, pernai rentabiliai galėjo dirbti nebent tie kiaulininkystės ūkiai, kurie patys ruošė pašarus).

„Sunkmetį išgyvensime, bet ar išsaugosime kiaulininkystę? Nelaikau privatizacijos blogu dalyku, bet nuosavybės formos pakeitimas nėra panacėja. Privatizacija galėtų vykti išsaugant sektorių, pavyzdžiui, koncesijos pagrindu, užtikrinant veiklos tęstinumą. Taip išsaugotume kaime specialistus, kurie galėtų sekti veislininkystės procesus, padėtų ūkininkams“, – savo poziciją dėstė E. Adomavičius.

MŪ inf.