Vilnius. Parlamentiniame Kaimo reikalų komitete pristatydamas Vyriausybės programą paskirtasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.

Posėdžio dalyviams svarstant ir linkint stipriau, svariau atstovauti Lietuvos interesams Europos ministrų taryboje ir Briuselio koridoriuose, A. Palionis teigė, kad labai svarbu visų bendra kryptis.

„Noriu pasakyti, kad vienas lauke – ne karys. Ir dabartinis ministras tikrai daug bendradarbiauja su Baltijos šalių, Lenkijos ministrais. Mūsų socialiniai partneriai – irgi yra stipri derybinė pusė (...)

Čia, tikriausiai, yra bendras visų darbas dėl rezultato, suprantant, kad žemės ūkis, apskritai apsirūpinimas maistu yra strateginė šaka, bet dabartinėje geopolitinėje situacijoje ji tampa dar svarbesnė.

Bendra kova ir pozicijų laikymasis, dėl žemės ūkio finansavimo – čia vienas nieko nepadarysi, turime visi kartu,“ – kalbėjo paskirtasis žemės ūkio ministras.

Žemdirbių atstovai sutiko su tuo, tačiau apgailestavo, kad jiems neteko prisiliesti prie Vyriausybės programos, ji jiems buvo pateikta jau suformuluota.

Ketina reorganizuoti miškininkystės sektorių

Vardindamas svarbiausias būsimosios Vyriausybės žemės ūkio srities darbo kryptis ir aptardamas esamas problemas A. Palionis teigė, kad ši programa iš esmės nesiskiria nuo buvusios – išbraukta tai, ką spėta įgyvendinti ir pridėta pora aspektų.

Vienas iš jų – kova su medaus klastojimu ir vartotojų apsauga. Nauja ir tai, kad šios Vyriausybės programoje numatytas miškininkystės sektoriaus reorganizavimas. Šiuo metu Aplinkos ministerija formuoja politiką, vykdo ūkinę veiklą ir kontrolę. Programoje numatyta, kad ūkinė veikla pereitų Žemės ūkio ministerijai.

„Nemažai ES šalių yra tokia struktūra, kur Žemės ūkio ministerija yra ir miškų ministerija, ūkinė veikla atiduota žemės ūkio sektoriui. Manau, kad gal daugiau yra pliusų, nes žiūrint iš biologijos visos strategijos, tai galima būtų miškus integruoti į žemės ūkio sektorių.

Manau, kad tai bus svarstoma Vyriausybėje, Seime ir bendru sutarimu, priimsime Lietuvai geriausią sprendimą“, – kalbėjo A. Palionis.

Diskusijose – išmokų suvienodinimas

Jis priminė, kad ir toliau išlaikomas tikslas pasiekti išmokų lygio su ES šalių vidurkiu konvergenciją. Kita vertus, naujasis finansinis laikotarpis kelia nemažai susirūpinimo: artimiausiu metu tikimasi, kad bus atskleisti vadinamieji vokai, tačiau manoma, kad suma bus apie 20 proc. mažesnė nei yra dabar. Nerimą kelia ir naujas siūlomas BŽŪP finansinis modelis, pagal kurį bent dalis turėtų būti finansuojama iš Sanglaudos fondo.

Vis dėlto Seimo narys Kazys Starkevičius teigė, kad nevertėtų dalinti tokių pažadų ir suteikti vilčių, nes tam pagrindo naujoji BŽŪP nesuteikia. „Jeigu pasieksime, bus labai gerai, bet sunkiai čia pasieksim...“, – teigė K. Starkevičius.

A. Palionis replikavo, kad „jei neturėsi svajonės, ji neišsipildys“. O kai turi tikslą, dėl jo ir dirbi.

Posėdyje pasisakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas teigė, kad reikėtų nepamiršti, jog nuo 19-osios Vyriausybės programos pateikimo iki šios įvyko didžiuliai pasikeitimai ES BŽŪP kryptyje (pateiktos naujos vizijos, daugiametės finansinės programos reglamento projektai), tad kartojama formuluotė apie išmokų suvienodinimą nebetenka prasmės.

„Visi žinome, kad bendrame fonde, į kurį įtrauktos žemės ūkio tiesioginės išmokos,  kaimo plėtros fondas, yra pateikta formulė. Dabar turime kalbėti apie tą formulę konkrečiai, ar ji atitinka mūsų lūkesčius, ar ne“, – teigė E. Pranauskas, ragindamas dabar jau kalbėti apie bendrą ES paramą, o ne atskirai tiesiogines išmokas ir jų dydžius.

K. Starkevičius taip pat atkreipė dėmesį apie būtinybę tikslingai įveiklinti, įdarbinti žemės ūkiui skiriamas lėšas, o ne mokėti tiesiogines išmokas tiems, kurie žemės nedirba, mokesčių nemoka.

A. Palionis sutiko, kad vadinamųjų sofos ūkininkų problemą spręsti reikia, bet priminė, kad lazda turi du galus ir tam tikra prasme tie sofos ūkininkai dabar sprendžia daugiamečių pievų ploto išlaikymo problemą. Vis dėlto yra sumanymų, kaip pievų įsipareigojimus įvykdyti, tačiau, anot jo, apie konkrečias priemones, kol su Žemės ūkio duomenų centru nesuskaičiuota bei su Europos Komisija nepašnekėta, garsiai skelbti dar anksti.

Atkreiptas dėmesys į augalų apsaugos priemonių stygių

Seimo narys Viktoras Pranckietis linkėjo turėti ambicijų Lietuvą perkelti į Vidurio Europos šalių grupę. Anot jo, tai padėtų išspręsti nemažai augalų apsaugos problemų.

A. Palionis atsakė, kad jau kuris laikas ties šiuo klausimu dirba ir dabartinio ministro komanda, nes problema opi – keičiantis klimatui atsiranda naujų augalų ligų, pietų šalims būdingų kenkėjų, o jau naudojamoms augalų apsaugos priemonėms (AAP) išsivysto atsparumas, tad asortimentas turėtų būti žymiai didesnis.

„Dirbame ir dėl priskyrimo (šalies kitai grupei – red. past.), ir kita linkme – dėl AAP tarpusavio pripažinimo“, – aiškino paskirtasis žemės ūkio ministras.

Anot jo, po susitikimo su socialiniais partneriais šiuo metu laukiama sąrašo, kokių AAP jiems reikia, atsižvelgiant į Latvijos, Lenkijos asortimentą, kad būtų galima priemones sulyginti bent Baltijos šalių lygiu. Taip pat dėl AAP ketinama kreiptis į Tarybą, kad būtų keičiamas Reglamentas ir būtų liberalizuotas priemonių registravimas: jei vienoje šalyje priemonė praėjo visas procedūras, to nereikėtų kartoti ir kiekvienoje šalyje atskirai.

Tarp būsimų darbų – ir pirmininkavimas ES

Socialiniai partneriai taip pat atkreipė A. Palionio dėmesį į kaimo gyvybingumą, būtinybę palaikyti įvairius ūkius, bendruomenes, smulkius verslus. Priminta bioekonomikos strategijos svarba.

Posėdyje su paskirtuoju žemės ūkio ministru kalbėta ir apie vis neišjudančias trumpąsias maisto tiekimo grandines, diskutuota, ką būtų galima keisti, palengvinti. A. Palionio teigimu, yra svarstymų, kad tai galėtų įsibėgėti palaipsniui, svarstoma, kokie pirmieji žingsniai galėtų būti kaip impulsas. Šiame kontekste kalbėta ir apie mobiliąsias skerdyklas, galimybę siūlyti ūkininkams platesnį, ne tik savo asortimentą.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius priminė, kad naujosios Vyriausybės, tad ir būsimo žemės ūkio ministro, laukia pirmininkavimas ES. Anot jo, tikėtina, kad mūsų pirmininkavimui liks didžioji dalis neišspręstų klausimų. „Turėsime atlikti daug namų darbų, tad tikrai linkiu suburti tvirtą, rimtą komandą, pasiruošti labai rimtai šiam įvykiui“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Jis taip pat priminė, kad laukia nelengvos derybos dėl BŽŪP biudžeto ir niekas nežino, kur jos nuves, o pasikeitusios kofinansavimo iš nacionalinių lėšų galimybės gali sukurti nevienodas šalių narių konkurencines sąlygas ir mūsų žemdirbiams gali būti tikrai sunku. „Taigi mūsų visų gerovė jūsų rankose“, – linkėdamas sėkmės reziumavo M. Maciulevičius.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė dvidešimtosios Vyriausybės programai, keturiems balsavus už, dviem – prieš ir vienam susilaikius.