Akademija (Kauno r.). Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdyje diskutuota apie žemdirbių galimybes naudotis parama konsultavimo paslaugoms. Kaip užtikrinti, kad parama atitektų realiai dirbantiems žemdirbiams, o ne formaliems paramos „vartotojams“.

Kam atiteks 20 mln. eurų?

Konsultavimo paslaugos finansuojamos iš dviejų šaltinių: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano ir nacionalinių lėšų. Iš viso per 7 metus tam skirta apie 20 mln. Eur. Nors suma skamba solidžiai, Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė atkreipė dėmesį, kad tai – viena mažiausių sumų Europos Sąjungoje, skiriamų konsultavimui.

Šiuo metu vienai konsultavimo valandai skiriama 58 eurai paramos, o vienas fizinis asmuo gali pasinaudoti iki 2 000 Eur suma per visą 7 metų laikotarpį. Teoriškai pasinaudoti gali visi, tačiau praktikoje lėšų per metus užtenka vos 700 ūkininkų. Kas pirmesnis – tas gudresnis?

Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė (nuotraukoje – dešinėje) ir viceministras Gediminas Tamašauskis

„Buterbrodiniai“ kursai – pinigai dėl akių?

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis posėdyje išreiškė susirūpinimą dėl vadinamųjų „buterbrodinių“ kursų – formaliai rengtų mokymų, kurių tikslas nėra žinių perdavimas, o lėšų pasisavinimas.

„Turime užtikrinti, kad konsultavimo paslaugos būtų teikiamos ūkininkams, kuriems jų iš tikrųjų reikia, o ne tiems, kurie ieško, kaip greičiau pasiimti paramą“, – kalbėjo jis.

Konsultavimo kokybė – vis dar yra spragų

Ūkininkai iškėlė ne tik prieinamumo, bet ir paslaugų kokybės klausimą. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius teiravosi, kaip atsiranda konsultavimo temos ir ar ūkininkai iš tikrųjų įtraukiami į šį procesą. Jo nuomone, kartais pateikiami seni ir aktualumo netekę patarimai, o tai diskredituoja visą sistemą.

V. Žoštautienė paaiškino, jog Lietuva iš europinio Reglamento pasirinko keturias priemones: konsultavimą, mokymus, EIP (Europos inovacijų partnerystę) ir parodinius projektus. Kiekvienai priemonei parenkamos temos. Temų parinkimas – bendras procesas, derinamas su socialiniais partneriais, tačiau 50 proc. jų turi būti susijusios su klimato kaita ir aplinkosauga. Kita dalis – pagal ūkininkų poreikius.

Nuotraukoje iš kairės: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir LŽŪBA viceprezidentas Petras Puskunigis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas siūlė konsultavimo turinį diferencijuoti – paprastesni klausimai galėtų būti sprendžiami per bazinius mokymus, o sudėtingesni – per gilesnes konsultacijas, atsižvelgiant į valdos dydį ar ūkio specializaciją. Jis taip pat akcentavo, kad būtina aiškiai apibrėžti „pirminės žemės ūkio gamybos“ sąvoką, nes dabartinėje praktikoje net arimą galima traktuoti kaip veiklos įrodymą.

Diskusijoje pasigesta ir kokybiškų specialistų tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kiaulininkystėje ar žolininkystėje. Kelti klausimai, ar tinkamai atrenkami konsultantai – ar visi iš tikrųjų turi reikiamą kompetenciją ir patirtį?

Asociacijos – naujas kokybės garantas?

Buvo pasiūlyta didesnį vaidmenį suteikti žemdirbių asociacijoms, kurios galėtų veikti kaip konsultavimo paslaugų partnerės. Taip konsultavimas būtų labiau orientuotas į konkrečias ūkio šakas ir realius poreikius. Pasak E. Pranausko, stipri ir atsakinga konsultavimo sistema yra būtina, jei norime, kad parama ne tik būtų panaudota, bet ir duotų realios naudos.