Vilnius. Nors jau patvirtinta beveik 16 tūkst. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo paraiškų, vis dėlto žemdirbiai susiduria su probleminiais klausimais ir nesklandumais. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo reikalai aptarti Seime.

Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio teigimu, iš pradžių vidutiniškai viena paraiška buvo deklaruojama apie 7 ha, palaipsniui tas skaičius auga ir šiuo metu deklarauojama apie 10 ha vienoje paraiškoje. Viceministro teigimu, jau veikia ir veiklos ariamoje žemėje skaičiuoklė, deklaravimas vyksta sklandžiai.

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pristatydamas deklaravimo aktualijas viceministras priminė, kad iš pradžių nemažai įtampos kilo dėl vandens ir pakrančių apsaugos juostų, tačiau, jo teigimu, pakeitus 4 GAAB, klausimų nebesulaukiama.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika siūlė viceministrui paskaičiuoti, kiek procentų tie 16 tūkst. patvirtintų paraiškų sudaro nuo viso numatomų paraiškų skaičiaus.

Per aptarimą Seime ir politikai, ir patys žemdirbiai teigė, kad problemų deklaruojant vis dar yra ir ne viskas eina sklandžiai. Su tuo, kad kyla klausimų dėl kraštovaizdžio elementų, sutiko ir E. Giedraitis. 

Pasak jo, nemažai klausimų yra dėl tų kraštovaizdžio elementų, kurie nepažymėti kaip galimi: sodybos, medžių grupės ir kt.  Viena iš to priežasčių – grupės yra didesnės kaip 50 arų. 

„Kadangi tai aprašyta Strateginiame plane, negalime šito vienašališkai pakeisti, reikia keisti Strateginį planą, iki kitų metų tai esame nusiteikę padaryti. Tada galima bus deklaruoti ir 1 ha plote esančius kraštovaizdžio elementus, bet užskaitai liktų 50 arų dydis. Jau tenka girdėti, kad gal reikia kokius miškelius dalinti perpus, bet sakome, kad neskubėtų to daryti“, – aiškino viceministras.

Apie kraštovaizdžio elementus teiravosi ir parlamentaras Juozas Baublys, ir Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas. Jis teigė, kad dalies kraštovaizdžio elementų šiemet tiesiog nepavyksta deklaruoti, jie neįtraukti, neaišku, ar nesiskirs įsipareigojimai jų priežiūrai deklaruojant šiemet ir kitais metais. E. Giedraitis patikino, kad kraštovaizdžio elementų priežiūra, dalyvaujat ekoschemose, yra būtina.

Rebusai dėl negamybinių plotų

Aiškumo nėra ir dėl dalies dirbamo ploto atidėjimo negamybinei veiklai. Kaip jau rašyta, šiemet dėl 8 GAAB taikoma išimtis, tačiau norint dalyvauti ekoschemose ta išimtis nebetenka prasmės. „Kyla didelių dvejonių dėl šiumečio deklaravimo ir pasirengimo (...) 95 proc. problemų kyla dėl negamybinių plotų“, – teigė A. Vanagas.

Tai, kad visai neaišku, kada ir kokia dalis plotų turės būti atidėta, kalbėjo ir ūkininkas Saulius Daniulis. „Šiai dienai reikia atidėti 5 proc. negamybinių plotų, jei eini į ekoschemas, pavyzdžiui, prisiimi 4 metų įsipareigojimus. Nuo kitų metų bus 7 proc.? Gal mums ne taip traktuoja, kad tuos 2 proc. reikės iš kažkur paimti? O kai turėsim įsipareigojimų dėl daugiamečių augalų ir augalų kaitos, šioje vietoje kils trintis“, – apie problemas kalbėjo S. Daniulis.

Viceministro teigimu, negamybinių plotų problema jam atrodo šiek tiek dirbtinai eskaluojama. Jis priminė, kad ekoschemoms iš I ramsčio skirta 24 proc., t. y. papildomi įsipareigojimai, kuriuos ūkininkai gali prisiimti, jei nori didesnių išmokų.

Jis priminė, kad šiuo metu ekoschema reikalauja 5 proc. atidėtų plotų, GAAB 8 nuo kitų metų reikalaus 4 proc. arba kaip alternatyva – 7 proc. Viceministras pabrėžė, kad į Strateginio plano paketą šis klausimas įtrauktas ir bus pokyčių, keisis ir negamybinių plotų apibrėžimas, planuojama, kad kitais metais tai sudarys: 8 GAAB + 1 proc. Tad į ekoschemas bus galima ateiti su 6 proc. arba alternatyva – 7 + 1 proc.

„Nukentėjome su savo traktavimu šitos ekoschemos, kai kiti pasirašė 1 proc., o mes pridėjome prie tų 4 proc. ir pasirašėme 5 proc. Deja, bet EK pakeisti mums neleidžia.

Kalbame apie vienus metus, kitais metais turėsime + 1 proc. tiems, kurie eina į ekoschemas. Atsiras galimybės, galės ateiti griovių tvarkymas į 8 GAAB, kur negali ateiti į ekoschemas, tikrai bus ūkininkams naudingi sprendimai“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlė ŽŪM pastudijuoti ir pasidomėti, kiek kokie elementai, didesnės ar mažesnės paliktos apsaugos juostos duoda naudos, ar tikrai įsivaizduojamas efektas gali būti ir realybėje.

„Kad vieną kartą baigtume spekuliuoti tuo, kad kalbėdami apie tai, ką manome, galvojame, kad žinome. Priemonių tikslingumas: jei niekur nenuveda, tai jų ir nereikia“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Klausimai ir dėl valstybinės žemės, ir dėl gyvūnų gerovės

Posėdyje pasisakiusi Panevėžio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė teigė, kad šiuo metu jų rajone yra patvirtinta apie 10 proc. numatomų paraiškų. Žemdirbiams daug nerimo kelia tai, kad valstybinės žemės deklaravimui nebėra sudaromos trumpalaikės sutartys, ji teiravosi, ar planuojama tai sutvarkyti iki deklaravimo pabaigos.

E. Giedraitis atsakė, kad valstybine žeme besirūpinanti Nacionalinė žemės tarnyba dabar pavaldi Aplinkos ministerijai, atsiranda skirtingų aiškinimų, kas yra legalu, o kas nebe, tačiau visais atvejais tai jau ne Žemės ūkio ministerijos kompetencija. „Šiemet yra 10 proc. ir 2 ha laukui tolerancija“, – apie sutartis kalbėjo E. Giedraitis.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmas kartas, kai deklaravime dalyvauja ir paukščių augintojai dėl gyvūnų gerovės. Nors tai padaryti jie privalo iki gegužės 15 d., vis dėlto kyla nemažai techninių problemų, tad prašoma pratęsti deklaravimą iki gegužės pabaigos.

Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė klausė, kaip nutiko, kad jau prasidėjus deklaravimui Žemės ūkio ministerija pakeitė ekologinio ūkininkavimo taisykles, kurios nebeleidžia ekologiniams ūkiams dalyvauti gyvūnų gerovės priemonėse. „Jeigu už ekologinį lauką neprašo išmokų, kodėl draudžiama dalyvauti gyvūnų gerovės schemoje?“ – klausė ji.

E. Giedraitis tikino, kad taip nutiko dėl to, kad su susijusiomis institucijomis buvo apsižiūrėta, kad išmokos galimos tik tuomet, kai daroma daugiau nei privaloma, prisiimami papildomi įsipareigojimai, o ekologiniams ūkiams tie įsipareigojimai ir taip yra aukštesni.

„Laisvas ganymas yra privalomas ekologiniams ūkiams. Tiesiog nėra už ką mokėti, tai įskaičiuota į visas kitas išmokas“, – teigė viceministras. Vėliau ŽŪM tarnautoja nuotolinio posėdžio susirašinėjimo lange patikslino, kad ekologiniai ūkiai ekologinėje sistemoje „Gyvūnų gerovė“ gali dalyvauti su kiaulėmis ir paukščiais.

Žemdirbių atstovai teigė, kad deklaruojant neaiškumų kyla ir dėl daugiamečių pievų bei rizikos vandens telkinių. Anot jų, Žemės ūkio duomenų centras visada tiksliai ir laiku sukelia atitinkamus žemėlapių sluoksnius, dėl to kyla pavojus, kad daugiamete pieva žemėlapyje pavirs tuo, kuo nėra.

Viceministras ramino, kad nereikia baimintis dg0 (daugiamečių ganyklų arba pievų plotas – red. past.) sluoksnio, nes svarbiausia, ką ūkininkas deklaravo. „Jei ūkininkas nedeklaravo daugiamečių pienų, jis neprisiėmė jokių įsipareigojimų, iš jo niekas nieko neprašys. (...) Iš RZV (rizikos vandens telkinių būklės gerinimas – red. past.) ūkininkas gali vėl grįžti į tą pačią veiklą, kuri buvo iki tol“, – aiškino E. Giedraitis.

Seimo Kaimo reikalų komitetas ketina ir toliau atidžiai stebėti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo eigą ir nuolat grįžti prie šio klausimo parlamentinės kontrolės.