Akademija, Kėdainių r. Pirmadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo nariai, Dotnuvoje susirinkę į išplėstinį posėdį, sprendė, kaip toliau elgtis dėl santykio su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, kuriam Žemės ūkio taryba yra išreiškusi nepasitikėjimą.

Į susitikimą su ūkininkais atvyko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo sudarytos ir Kazio Starkevičiaus vadovaujamos darbo grupės, kurios tikslas tarpininkauti tarp žemdirbių ir ministro bei ieškoti dialogo, nariai.   

Kaip žinome, Žemės ūkio taryba spalio pabaigoje paragino ministrą K. Navicką trauktis iš pareigų, nes jis esą nesprendžia sektoriaus problemų, vengia dialogo, jam trūksta lyderystės. Tuo tarpu TS-LKD  prezidiumas partijos deleguotam ministrui pareiškė paramą ir, atsižvelgdamas į žemdirbių susirūpinimą dėl situacijos žemės ūkyje, sudarė darbo grupę siekti platesnio dialogo su žemės ūkio sektoriaus socialiniais partneriais. 

Kaip LŪS posėdyje sakė Sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, iki pareikšto nepasitikėjimo žemės ūkio ministrui visuomenė ir daugelis politikų mažai domėjosi žemdirbių reikalais ir tuo, kaip sekasi Žemės ūkio ministerijai įgyvendinti žemės ūkio politiką. Po pareikšto nepasitikėjimo K. Navicku, įvykiai ėmė tekėti tarsi lavina, todėl stebintiems iš šalies, bet aktyviai nedalyvaujantiems žemdirbių gyvenime, buvo sunku suprasti, kas vyksta, kas įvykių iniciatorius bei kokia tų įvykių nauda ar žala Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui.

Apžvelgęs šio rudens įvykių eigą R. Juknevičius pastebėjo, kad jie atkreipė į žemės ūkį visų lygių politikų (nuo ministrų iki Seimo narių ir Prezidento) dėmesį. Aktyvavosi žemdirbių protesto organizacinis štabas, kurio akcijos atkreipė ne tik valdžios atstovų, bet ir visuomenės dėmesį, paskatino diskusijas viešojoje erdvėje. O pradėjus veikti K. Starkevičiaus vadovaujamai darbo grupei ir ieškant dialogo tarp žemdirbių bei ministro, pastarojo laikysena pasikeitė, K. Navickas tapo sukalbamesnis.

Taigi, pasak R. Juknevičiaus, pastaruoju metu vyko tarsi dvejopas spaudimas valdžiai: tiek vykdant akcijas, tiek darbo grupėse, į kurias ministerija pagaliau įsileido žemdirbių bei agrarinio mokslo atstovus, derantis dėl Strateginio plano ar naujųjų GAAB reikalavimų.

O kas toliau?

LŪS prezidiumo nariai norėjo išklausyti K. Starkevičiaus bei jo darbo grupės narių Jono Gudausko (Seimo Kaimo reikalų komiteto narys) ir Justino Urbanavičiaus (Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys) nuomonių, kaip jie įsivaizduoja tolesnį žemdirbių organizacijų darbą su žemės ūkio ministru, kai tarpininkavimas baigsis.

Į susitikimą su ūkininkais atvyko Seimo nariai Kazys Starkevičius (iš kairės), Jonas Gudauskas ir Justinas Urbanavičius

K. Starkevičius papasakojo apie kai kuriuos konkrečius dalykus, dėl kurių jau susitarta. Pavyzdžiui, pasak jo, užfiksuota, kad nebus didinami akcizo mokesčiai už žymėtąjį (žaliąjį ir raudonąjį) dyzeliną. Tikimasi rasti išeitį ir dėl reikalavimų atkurti užartas pievas. Vyksta diskusijos dėl GAAB reikalavimų ir t.t.

Tačiau į ūkininkų iškeltus esminius klausimus, kas prisiima atsakomybę už žemės ūkio politiką ir jos įgyvendinimą, kaip bus sprendžiamos jau įsisenėjusios problemos žemės ūkyje, ar galima tikėtis, kad bus užbėgta už akių naujoms problemoms atsirasti, konkrečių atsakymų kol kas niekas nepateikia.

K. Starkevičius patikino, kad ministerija pradėjo kalbėtis, judama teigiama kryptimi. Be to, dabar ministras performuoja savo komandą ir reikia žiūrėti, kaip ji dirbs. „Iškėliau užduotį ministerijos perkrovimui“, – sakė K. Starkevičius.

J. Gudausko nuomone, ministro ir žemdirbių nesusikalbėjimas kyla ir dėl nepatrauklios ŽŪM komunikacijos, kai numatomi sprendimai pateikiami kaimo žmonėms nesuprantama valdininkų kalba. „Negalima ūkininkų laikyti baimėje. Esu tą sakęs ir ministrui“, – teigė J. Gudauskas.

Pasak J. Gudausko, Seimo Kaimo reikalų komitetas nuolat vykdo parlamentinę kontrolę ir turėjo daug pastabų Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamai žemės ūkio politikai.

LŪS nariai irgi pastebėjo, kad šią kadenciją KRK tapo kaip kokia žemdirbių raudų siena. Taip atsitiko dėl to, kad ministerija žemdirbių nuomonės nepaiso, todėl jie kreipiasi ten, kur yra išklausomi. Tačiau Seimo komitetas nėra vykdomoji valdžia. Įsakymus dėl žemės ūkio pasirašo žemės ūkio ministras. 

Konstatuota, kad situacija nėra normali

Išklausę K. Starkevičiaus darbo grupės narių pasisakymų, LŪS posėdžio dalyviai ūkininkai išsakė savo nuomones dėl ŽŪM ir žemės ūkio ministro veiklos. Konstatuota, jog nepaisant sušvelnėjusio ministerijos tono, situacija nėra normali, neišspręstų žemės ūkio klausimų daugybė, į LŪS siunčiamus raštus ir toliau nereaguojama.

Ūkininkai baiminasi, kad K. Starkevičiaus darbo grupei baigus darbą, vėl viskas liks taip pat, kaip seniau. Esą, jeigu žemės ūkio ministras pradėjo bendrauti su žemdirbiais per prievartą, tai dėl to daugiau jo meilės žemės ūkiui neatsiras. Konstatuota, kad jau praėjo metai, kaip dirba K. Navickas, o žemės ūkio reikalai iš esmės negerėja, atvirkščiai - blogėja. Tikėtasi, kad naujasis ministras imsis spręsti ir įsisenėjusias problemas. Tas nevyksta. Tad ūkininkai užduoda sau klausimą, ar tikrai reikia dar trejus metus dirbti su ministru, kuris „atvirai išreiškia nemeilę žemdirbiams“?

Išsakius nuomones, LŪS prezidiumo nariai vienbalsiai pasisakė už tai, kad ir toliau žemės ūkio ministru pasitikėti negalima.

Toliau dar svarstyta, ar reikia organizuoti naujų akcijų, kurios parodytų valdžiai ir visuomenei ūkininkų poziciją. Vieningai balsuojant nutarta, kad tokios akcijos reikalingos. O kokios jos galėtų būti organizuojamos, LŪS spręs artimiausiu metu.