Vilnius. Daliai ūkininkų toliau aktyviai išreiškiant nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, jis po susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda sako jaučiantis palaikymą. Trečiadienį popiet paramą ministrui išreiškė ir Premjerė.

Žemės ūkio ministras trečiadienį susitikęs su Prezidentu aptarė socialinį dialogą su žemdirbiais, žaliąją transformaciją, investicijas, būtinybę išsaugoti darbo vietas, smulkius vidutinius ūkius.

„Tiesmukai neklausiau, bet jaučiu palaikymą (...) Aptarėme ir tai, kad reikia konstruktyvumo dialoge su žemdirbiais“, – BNS po susitikimo trečiadienį sakė ministras.

Ministro teigimu, Prezidentui buvo pranešta, jog rytoj laukia derybiniai susitikimai su mokslo institucijų, Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovais dėl 2023-2027 m. žemės ūkio strategijos. „Tą ir pabrėžiau, kad, mano supratimu, tai yra būdas ir prielaidos konstruktyvumui atsirasti, kai kalbėsime apie konkrečias priemones“, – sakė K. Navickas.

Pasak jo, ketinama aptarti pozicijas, dėl kurių nesutariama ir žiūrėti, ką galima palikti suderinti ekspertams techniniame lygmenyje, o su kuriais reikės grįžti į vadinamąją Starkevičiaus (Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus – BNS) grupę ar pas Premjerę.

Savu ruožtu Prezidentūra praneša, kad G. Nausėda susitikime su žemės ūkio ministru akcentavo, jog žemės ūkio transformacija būtina, tačiau tam reikia adekvataus finansavimo bei konstruktyvaus dialogo su žemdirbių organizacijomis.

Ūkininkai prie ministerijos surengė protesto akciją

Vis dėlto ne visi ministro žingsniai vertinami palankiai – kai kurie ūkininkai ir toliau ragina jį atsistatydinti. Trečiadienį maždaug dešimties ūkininkų grupė prie Žemės ūkio ministerijos surengė akciją, reikalaudami, jog ministras trauktųsi. Pats  K. Navickas tai įvertino kaip spaudimą prieš derybas, bet protestą vadino pozityviu.

Kaip portalui manoūkis.lt sakė vienas iš organizatorių Kelmės rajono ūkininkas Martynas Puidokas, šią akciją surengė žemdirbių grupė,  pasivadinusi Žemės ūkio organizaciniu štabu. Jie esą veikia savarankiškai, vykdo protesto akciją socialiniuose tinkluose.

Daugiau nei prieš mėnesį Žemės ūkio taryba reikalavo, kad ministras atsistatydintų, to neatsisako iki šiol. Prie ministerijos protestuojantys ūkininkai sakė su Taryba savo akcijos nederinę.

Pasak Radviliškio rajone 80 ha ūkį turinčio Beno Elzbergo, jis jau trečios kartos ūkininkas, nori kad ūkis išliktų, bet dabar su tokiais ministerijos sprendimais nemato perspektyvų.

„Ūkio pajamos ir taip eina žemyn. O su tokiais ministerijos sprendimais perspektyvos nėra. Pavyzdžiui, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai pas mus bene aukščiausi ES, mes patys pakėlėme sau kartelę. Kodėl mes turime šokti aukščiau, nei pvz., vokiečių ūkininkas?  Kenkiame patys sau“, – piktinosi ūkininkas.

Daug priekaištų ministrui K. Navickui ūkininkai išsakė dėl labai pavėluoto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano rengimo, kurį ministerija  turi pateikti iki gruodžio 31 d. Tačiau kalbėtis su žemdirbiais tik pradedama. Taip pat daug nerimo dėl užkeltų aplinkosaugos reikalavimų, anksčiau išartų pievų atstatymo.

„Manau, kad blogiau būti jau nebegali. Su Strateginio plano rengimu šaukštai po pietų, tik mėnuo beliko iki galutinio termino. Dėl išartų pievų atstatymo buvo ankstesni įsipareigojimai ES. Bet esant norui, galima derėtis ir išsiderėti, kaip pvz., Latvija, Estija, gavo nuolaidų dėl didelio šalių miškingumo. Tik, deja, tokio noro nei iš ministro, nei iš ministerijos nematome. Tikro sutarimo, kas keisis žemės ūkyje, nematau. Kalbama viena, daroma kita“, – aiškino M. Puidokas.  

Tad išėjusiam susitikti su ūkininkais ministrui pirmas klausimas: kada atsistatydinsite?  Ministras sako, kad atsistatydinti neketinąs. „Jei tik tiek turite paklausti, nėra apie ką kalbėtis. Juk yra daug darbo, reikia baigti Strateginį planą, susitarti dėl ekoschemų“, – teigė K. Navickas.

Paklaustas, kas bus su strateginiu planu, kuriam parengti liko mėnuo, ministras sakė, kad poveikio sektoriui vertinimas atliktas 2020 m. Esą plano strateginės kryptys sudėliotos. Dėl priekaištų, kad labai vėluojama, aiškino, kad ir pačioje ES politinis susitarimas buvo pasiektas tik birželio gale. Ekoschemos pateiktos EK ir laukiama pastabų. Kai jos bus, bus galima judėti toliau. Kai kurie aplinkosauginiai reikalavimai nepatvirtinti iki šiol. Planus kol kas yra pateikusios tik kelios valstybės, kurių žemės ūkio struktūra – paprastesnė.

Žemės ūkio tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad Taryba palaiko šias ūkininkų akcijas, nors prie jų rengimo ir neprisidėjo.

Premjerė: ministro atstatydinimui reikia rimtesnių priežasčių

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nematanti rimtų priežasčių atsistatydinti žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kaip reikalauja dalis žemdirbių. 

„Pripažįstu visų teisę protestuoti prieš visus ir prieš viską, kaip tik atrodo reikalinga demokratinėje šalyje, bet ministro atsistatydinimui reikia rimtesnių priežasčių nei tai, kad kažkokiai visuomenės grupei ministras nepatinka“, – žurnalistams trečiadienį sakė ji. 

Premjerė sako, kad joks ministras negali atstovauti kiekvieno individualiems interesams, tačiau turi bandyti kaip įmanoma labiau juos suderinti, kad būtų maksimaliai užtikrintas visuomenės interesas.

„Natūralu, kad atskiros visuomenės grupės nebūtinai bus patenkintos tais sprendimais, kuriuos siūlo politikai, nes galbūt jie tikėtųsi savo reikalavimo patenkinimo 100 proc., bet šiaip tas labai retai gyvenime įmanoma, nes politika ne tas darbas, kuris tenkina kažkieno individualius interesus, o bando suderinti skirtingus“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

Ji sako, kad K. Navickas stengiasi tą daryti, be to, premjerė pripažįsta, jog žemės ūkyje yra didelių iššūkių, dėl kurių ir kyla papildomų įtampų. 

„Žaliasis kursas yra ta sritis, kur žemės ūkiui tam tikra papildoma įtampa kyla ir ypač turint minty, kad mūsų žemės ūkis pridėtinės vertės požiūriu vis dar yra gana žemai vertės grandinėje, yra daugiau pirminio perdirbimo, o mažiau yra aukštos pridėtinės vertės“, – sakė I. Šimonytė. 

„Kaita savaime yra reikalaujanti investicijų, galbūt atskirais atvejais turi uždarą ratą, kad CO₂ emisijoms yra nebūtinai yra labai drauginga, tai reikia ieškoti sutarimų ir schemų, kaip tą perėjimą padaryti su maksimaliu visuomenei naudingu rezultatu nėra lengva“, – pridūrė ji.

BNS, MŪ inf.