Vilnius. Aptaręs Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui pateiktas Europos Komisijos pastabas, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas siūlo ne tik jį tobulinti, atsižvelgiant į esamą situaciją, bet ir apskritai atidėti jo įgyvendinimą metams.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nuotoliniame posėdyje EK pastabas pristatęs žemės ūkio ministras teigė, kad yra vietų, dėl kurių su EK nevisai sutinka, bet yra ir ką ketinama peržiūrėti. Vienas iš tokių – žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos ŽŪŽIS (angl. AKIS) platesnis įtraukimas.

Anot K. Navicko, kai kurių dalykų, pavyzdžiui, energetinės, išteklių ir žaliavų nepriklausomybės, miško plėtros, nebūtina spręsti tik BŽŪP finansiniais instrumentais, tai galima daryti ir naudojant kitus fondus. Kaip pagrįstą jis įvardijo pastabą dėl aiškesnės paramos gyvūnų gerovei. Planuojama, kad tam po papildomų konsultacijų galėtų atsirasti nauja paramos priemonė.

Ministro teigimu, EK daug kur prašo konkrečių įsipareigojimų, skaičių, nemažai yra klausimų, susijusių su privalomaisiais reikalavimais, ekoschemomis.

„Iš esmės esame traktuojami ES vidutiniokais. Kažkokių esminių dalykų, kuriuose nebūtų galima pradėti derybų, tikrai nėra. Taip, Komisija atkreipė dėmesį į plano akcentų sudėliojimą pasikeitus situacijai regione, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. reikėtų kreipti dėmesį į apsirūpinimo maistu efektyvumą.

Kita vertus, yra pabrėžiami tokie dalykai, kur esame pagiriami, dėl to, kad esame numatę nemažas perskirstymo galimybes remiant mažus ir vidutinius ūkius, kas pripažįstama kaip saugumą didinantys veiksniai“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Pasak jo, pasirengta pradėti derybas, tam reikės ir ekspertų pagalbos, jas tikimasi sėkmingai užbaigti iki rugsėjo. Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio teigimu, yra sutarta dirbti darbo grupėse. Svarbiausius darbus norima atlikti iki birželio.

Planui ir toliau skrieja kritika

Kaip prieš pateikiant EK, taip ir dabar kritikos strateginiam planui nestigo. Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis abejojo, ar planas tikrai gali būti įvardijamas kaip vidutinis.

„Džiaugtumės, jei nebūtų 219 pastabų, o planą priimtų iš karto. Ministro išsireiškimas, kad mes vidutiniokai... Manau, bet kurioje balų sistemoje vidutiniokai yra prasčiokai, nesame tokie geri, kokie norėtume atrodyti“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Kad Lietuvos planas tarp vidutiniokų, nenorėjo sutikti ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, teigdamas, kad Komisija pateiktų devyniolikos planų apžvalgoje juos skirsto į dvi grupes: tuos, kuriuos galima tik papildyti, ir tuos, kuriuos reikia pagerinti arba peržiūrėti iš esmės, kadangi EK negali įvertinti sąsajų tarp priemonių ir poreikių.

„Mūsų strateginis planas, akivaizdu, yra priskiriamas antrai kelių planų grupei, mažumos“, – teigė E. Pranauskas.

Anot jo, bėdos jau buvo užprogramuotos dar 2019 metais, kai strateginiams tikslams buvo išryškintos silpnybės, stiprybės, grėsmės ir galimybės, tačiau vėliau buvo sukurtos ne visai tinkamos priemonės ir panašių atvejų randamas ne vienas. Galiausiai, apibendrindama EK tai nurodo kaip rimtą problemą.

LŽŪBA atstovo teigimu, rengiant planą savivalda teikė nemažai pastabų, tačiau jos buvo ignoruojamos. „Visa tai reiškia, kad mes galime turėti masę pasitarimų, bet jei bus tęsiama praktika, kad vieni reikš nuomones, o kiti iškart turės a priori nusistatytą nuomonę, tai rezultatų mes neturėsime (...)

Komisija pasakė, kad Lietuvos užmojai, didinant žemės ūkio našumą ir ilgalaikes ūkininkų pajamas, yra per menki šiame plane. Apie tai mes vėl nekalbame“, – sakė E. Pranauskas.

Pastabas išsakė ir kitų žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai, primindami, kad planas vėl „atidarytas“ ir yra nauja galimybė į jį pažiūrėti kompleksiškai.

Siūloma reaguoti į pasikeitusią situaciją

Seimo narys Vigilijus Jukna teiravosi, ar pasikeitus situacijai nebus keičiamas požiūris į gamybą, jos skatinimą, ir ar tikrai nereikia keisti plano priemonių iš esmės, kad gamyba didėtų.

Atsakydamas ministras teigė, kad kiekvienas pastabose mato tai, ką nori matyti ir kalbėjo, kad priekaištų sulaukta būtent dėl per mažos žaliojo kurso ambicijos, taip pat, anot jo, nors „politinėse kalbose“ girdima apie pasikeitusią situaciją, vis dėlto privalomieji reikalavimai planams išlieka tokie, kokie buvę, tad esminė dalis nekinta ir lieka reglamente. 

K. Navickas siūlė žemė sūkio politikos senbuviams prisiminti, kokių pastabų būdavo sulaukiama ankstesniems planams, tad šis, jo nuomone, tikrai gali būti vertintinas kaip vidutinis.

„Pastabas mes matome ir apie jas kalbame“, – kalbėjo žemės ūkio ministras, teigdamas, kad, pasitelkus ūkininkus, mokslininkus, daug ką galima pagrįsti jau dabar.

Po gausių pasisakymų parlamentaras Jonas Gudauskas siūlė visų pirma parlamentiniam komitetui ir Žemės ūkio ministerijai surengti atskirą pasitarimą, kurio metu būtų nusistatyta aiški, bendra politinė kryptis, kokia linkme su strateginiu planu bus dirbama toliau. Toks susitikimas numatytas jau šiandien, ketvirtadienį.

Tuo tarpu parlamentinio komiteto pirmininkas V. Pranckietis kalbėjo apie tai, kad reiktų atsižvelgti, jog planai buvo pateikti vienomis aplinkybėmis, o Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė situaciją, nulėmė pokyčius žemės ūkio rinkose, atidėti ir žalinimo reikalavimai.

Tad Komitetas priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo nutarta siūlyti Vyriausybei, kartu su kitų ES šalių vyriausybėmis, formuoti bendrą kreipimąsi į EK, siekiant strateginių planų įgyvendinimą atidėti vieniems metams. Siūloma, kad jie būtų įgyvendinami nuo 2024-ųjų, o 2023 m. būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis.