Strasbūras. „Ne laikas saugoti dirvonuojančius plotus, kai Ukrainoje vyksta karas ir pasaulis sprendžia apsirūpinimo maistu klausimą“ – pareiškė Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Janusz‘as Wojciechowski‘s (Janušas Voiciechovskis), kalbėdamas Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje.

Komisaras pristatė ES agrarinio sektoriaus atsako į karo sukeltą krizę priemones. Jis priminė, kad per 2015 m. pabėgėlių krizę į ES per visus metus atvyko 1,8 mln. migrantų. Dabar per tris savaites į ES atvyko apie 3 mln. Ukrainos pabėgėlių. Tad mastai ir migracijos tempai visai kiti. Visus šiuos žmones reikia pamaitinti, todėl apsirūpinimo maistu problema iškyla visiškai naujai.

ES atsigabendavo iš Ukrainos 52 proc. visų importuojamų kukurūzų, 19 proc. kviečių, 23 proc. aliejinių sėklų. Dėl karo ir Ukrainos uostų blokados importas sustojo. Tai problema ES žemės ūkiui ir gyvulininkystės sektoriui, kuris priklauso nuo Ukrainos pašarų.

Ukrainietiškų grūdų pirkėjos – Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys. Egiptas net 45 proc. grūdų pirko iš Ukrainos. Šio regiono šalims dabar irgi iškilęs apsirūpinimo grūdais klausimas.

Komisaras J. Wojciechowskiʼs pristatė pasiūlymus, kuriems pritarta neeiliniame ES žemės ūkio koordinavimo komiteto posėdyje. Jos skirtos visų pirma tam, kad ES išaugtų žemės ūkio gamybos mastai, sušvelnėtų karo pasekmės maisto rinkoje, vidaus maisto rinka būtų garantuota.

„Turime vengti eksporto draudimo, stabdymo, turime siekti ES šalių solidarumo, sutarimo, kaip panaudoti preferencinius ekologiškus plotus. Gal leisti juose naudoti augalų apsaugos produktus“, – kalbėjo komisaras.

Europos Komisija apsistojo ties 4 galimais agrarinio atsako veiksmais, dėl kurių dar diskutuojama.

Pirmas – intervencija į mėsos sektorių (ypač jautienos, kuris anksčiau patyrė problemų).

Antras – krizių laikotarpio rezervo (greičiausiai, maisto – red. past.) sukūrimas, kuriam būtų skirta 500 mln. eurų, o kartu su valstybių narių biudžetų lėšomis suma galėtų siekti 1,5 mlrd. eurų.

Trečias – laikina išimtis naudoti dirvonuojančius plotus. „Tai turėtų įtakos bioįvairovės išsaugojimui, bet dabar ne laikas laikyti dirvonus, juose galima laikinai auginti baltyminius augalus“, – sakė komisaras.

Ketvirtas – parama ūkininkams dėl karo sukeltos krizės (pagal analogiją su parama dėl krizės, kurią sukėlė pandemija).

Pirmadienį Europos Komisija dar diskutuos apie maisto saugumą ir apsirūpinimą energijos ištekliais. Kovo 23 d. Komisija numato skelbti komunikatą šiais klausimais.

Komisaras J. Wojciechowskiʼs taip pat informavo apie pokalbius su Ukrainos žemės ūkio ministru Romanʼu Leščenko. Nepaisydami karo, šalies žemdirbiai pradėjo pavasario darbus, kad išmaitintų šalį ir užaugintų grūdų eksportui, tačiau katastrofiškai trūksta kuro – reikia 200–350 tūkst. t degalų, lengviausi būtų juos pristatyti per Lenkiją.

Ukrainos ministras patvirtino, kad agresorė Rusija naikina maisto produktus, fermas, maisto atsargas. Tai sena rusų karybos metodika – sukelti badą. Todėl daug dėmesio turi būti skiriama apsirūpinimui maistu ir saugumui. Vienas iš tikslų – mažinti priklausomybę nuo importo.

Ar žaliasis kursas, strategija „Nuo ūkio iki stalo“ prieštarauja dabartiniams apsirūpinimo maistu tikslams. Anot komisaro, neketinama atsisakyti tų priemonių ir tikslų, kurie naudingi dirvožemio kokybės gerinimui, trąšų naudojimui, gyvūnų gerovei.

„Žemės ūkio gamybos intensyvinimas nėra ES aptartas tikslas, bet karinės grėsmė akivaizdžiai parodo, kaip lengva sunaikinti žemės ūkį, galvijų fermas. Jei neliks žemės ūkio, nereikės kalbėti apie saugumą. Kartu tai parodo, kodėl gamybos koncentravimas ne visada gerai. Kuo stambesni ūkiai, tuo apsirūpinimo maistu saugumas mažesnis, todėl kalbame apie perskirstymą, mažų ūkių rėmimą“, – sakė komisaras Januszʼas Wojciechowskiʼs.