Briuselis. Europos Sąjunga (ES) turi gana didelį maisto perteklių, tad jo nepritrūks. Labiausiai negąstaujama, kad žmonės neįstengs jo įpirkti, teigia Europos Komisija (EK).

EK pateikė ataskaitą, kurioje apžvelgia įvairių žemės ūkio maisto sektorių naujausias tendencijas ir perspektyvas.

Rusijos karas prieš Ukrainą gerokai sutrikdė pasaulines žemės ūkio rinkas. Tai sukėlė nuogąstavimus dėl būsimo prastesnio grūdų ir aliejinių augalų prieinamumo.

EK teigimu, ES apsirūpinusi maistu, turi didelį žemės ūkio ir maisto produktų perteklių, todėl bendroji rinka turėtų atlaikyti sukrėtimus. Tačiau aukštos kainos ir infliacija verčia nerimauti dėl įperkamumo.

Grūdai

Siūlomos priemonės, skirtos ES lauko augalų gamybai didinti ir leidžiančios ūkininkams praplėsti kukurūzų, saulėgrąžų ir baltyminių augalų sėjos plotus. Tad 2022 m. ES javų ir aliejinių augalų derlius galimai bus labai geras, ypač jei vyraus palankios oro sąlygos. Prognozuojama, kad šiais metais grūdų ES bus prikulta 297,7 mln. tonų.

Menkesnė pašarų paklausa ir mažesnis grūdų naudojimas gaminant biokurą galimai sušvelnins Ukrainos grūdų eksporto trūkumo poveikį pasaulinėms rinkoms.

Numatoma, kad šiais prekybos metais (iki birželio pabaigos) javų eksportas padidės 14 procentų. Tai lems 5,6 mln. t didesnis minkštųjų kviečių derlius nei praėjusį sezoną. Po 2022 m. vasaros šis skaičius galimai dar padidės, o nuo 2022 m. liepos iki 2023 m. birželio (2022–2023 m. prekybos metais) ES grūdų grynasis eksportas augs beveik 40 proc. – iki 41,4 mln. tonų.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios aliejiniai augalai gerokai pabrango, o rapsų ir saulėgrąžų kainos pasiekė beveik 1000 Eur/t. Visgi dėl aliejinių augalų gamybos neverta nerimauti, nes pagal skaičiavimus šiais prekybos metais ji išaugs 6,5 proc. – iki 30,2 mln. t, o kitais – iki 32,2 mln. tonų.

Staiga padidėjusi cukrinių runkelių gamyba Prancūzijoje reiškia, kad 2021–2022 m. ES cukraus turėtų būti pagaminta 14 proc. daugiau (16,6 mln. tonų).

Specializuotos kultūros

Alyvuogių aliejaus gamyba 2021–2022 m. sieks 2,3 mln. tonų. Didėjant sąnaudų, pakavimo ir transportavimo išlaidoms, taip pat alyvuogių aliejaus paklausai, kad būtų galima pakeisti kitus augalinius aliejus, kurie šiuo metu labai brangsta, kainos turėtų likti aukštos. Tikėtina, kad tai neigiamai veiks ES eksportą – jis per metus sumažės maždaug 3 procentais.

Obuolių gamyba išlieka didelė – beveik 12 mln. tonų. Sumažėjus šviežių eksportui ir atsargoms, didės perdirbamų dalis.

Prognozuojama, kad perdirbti skirtų apelsinų gamyba augs 30 procentų. Bendra šių vaisių gamyba turėtų padidėti 4,4 proc. – iki 6,6 mln. tonų.

Pienas ir jo produktai

Įprasta sezoninė ES žalio pieno kainos tendencija 2021-aisiais nepasitvirtino, o kaina augo visus metus. Nepaisant to, pirmą kartą nuo 2009-ųjų pieno tiekimas sumažėjo 0,4 procento. Išaugusios sąnaudos pristabdė primilžio augimą.

Tikėtina, kad didėjančios gamybos sąnaudos ir infliacija gerokai pakoreguos pieno produktų kainas.

Mėsa

Nepaisant aukštų kainų, manoma, kad 2022 m. jautienos gamyba sumažės. Tai daugiausia susiję su jautienos ir pieno sektorių struktūriniais pokyčiais. Eksportas turėtų šiek tiek augti dėl neseniai sudarytų prekybos susitarimų, tačiau jį varžys ribota vidaus pasiūla ir prekybiniai nesutarimai su Jungtine Karalyste.

Dėl didelių sąnaudų ir ilgalaikių afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinių šiais metais kiaulienos gamyba irgi turėtų sumažėti, nors pastarosiomis savaitėmis labai pakilo kainos. Eksportas dėl AKM taip pat greičiausiai sumenks.

Prognozuojama, kad 2022 m. paukštienos gamyba šiek tiek padidės. Nepaisant Rusijos karo prieš Ukrainą, eksportas turėtų atsigauti. Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Tailando ir Kinijos produkcija galimai pakeis importą iš Ukrainos.

ES ožkienos ir avienos gamyba šiais metais turėtų sumažėti 2 procentais. Prekybos lygis išliks gana žemas, o tai, tikėtina, lems aukštas vidaus kainas.