Vilnius. Seimas neeilinėje sesijoje po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų ir akcizo suskystintoms naftos dujoms.
Pakeitimais numatoma sugrąžinti buvusius reikalavimus dėl gazolio vartojimo žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams, kartu siekiama keisti taikomą akcizo dydį suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams.
Svarstymo metu Seimas pritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Jono Pinskaus pasiūlymui, pagal kurį numatoma naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, nuo kovo 1 d. taikyti fiksuotą 13 Eur už toną produkto akcizų tarifą. Už šį pasiūlymą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 41 parlamentaras.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimas gazolius naudoti tik žemės ūkio technikoje, įskaitant traktorius. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad pakeistos formuluotės apriboja galimybes naudoti žaliąjį dyzeliną tokiose žemės ūkio veiklose, kuriose nenaudojami traktoriai ir kombainai.
Pagal projektą, lengvatinį dyzelino akcizą – 60 Eur už 1 000 l – ketinama leisti vėl naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams ne tik žemės ūkio technikoje, bet ir kitose transporto priemonėse, kurios naudojamos žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje.
Po svarstymo už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 113 Seimo narių, prieš – 1 (Morgana Danielė), susilaikė 3 parlamentarai (Virgilijus Alekna, Romualdas Vaitkus ir Simonas Gentvilas). Galutinis balsavimas Seime vyks ketvirtadienį.
Anot A. Palionio, pasiūlymas taikyti 13 Eur SND akcizą pateiktas, įvertinus padėtį kaimyninėse šalyse (Lenkijoje taikomas 13 Eur akcizo tarifas, Latvijoje jis nulinis).
Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis teigė, kad tokiu sprendimu atsitraukiama nuo taršos mažinimo kurso ir kovos su klimato kaita.
„Atsitraukiame nuo šio tikslo. Pasakome – taip, naudokite tas naftos dujas, čia puikus dalykas, kaip nors po trejų metų žiūrėsime, kas bus. Man atrodo, tai neteisingas kelias“, – kalbėjo parlamentaras ir siūlė nustatyti pereinamąjį laikotarpį mažesnio tarifo galiojimui. Jis taip pat pridūrė, kad bet kokio iškastinio kuro naudojimas finansuoja Rusiją.
Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, sumažinus SND akcizo tarifą iki 13 Eur/t būtų tęsiama buvusi politika.
„Didžioji yda, kad Lietuvos žemės ūkis ir pramonė toliau bus suinteresuoti neinvestuoti, nors parama egzistuoja. Visa ekonomika juda link to, kad galime sukurti Lietuvos žemės ūkį kaip naujuosius Lietuvos energetikus. Tad linkiu kalbėti apie tai, o ne apie 20 ar 30 Eur skirtumą už vieną ar kitą akcizą“, – kalbėjo ministras.
Seimui pritarus šam siūlymui, Seimo narys ir vienas iš šio pasiūlymo teikėjų V. Ąžuolas sveikino priėmus tokį sprendimą.
„Džiugu, kad Seimo nariai ištaisė klaidą, kurią atnešė Vyriausybė – 41 Eur, ir padarė tą, ko žemdirbiai prašė – 13 Eur kaip Lenkijoje. Bet liūdniausia, kad ministras atsistojo į tribūną ir melavo – žemdirbiai saulės energijos, biodujų jėgainių nenori. (...) Biodujų jėgainę įsirengęs gali naudoti tik savo poreikiams, saulės jėgaines gali naudoti tik savo poreikiams, gaminančiu vartotoju negali būti. Tai jūs tyčia darot, kad žemdirbiai tų projektų nenaudotų ir žalios energijos neįsirenginėtų“, – į aplinkos ministrą kreipėsi Seimo narys.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas anksčiau teigė, kad SND akcizas neturėtų viršyti 14 Eur/t – tuomet ūkininkai būtų patenkinti. Anot jo, žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 Eur, bet CO2 dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip siūloma dabar, o vieneriems metams. Vis tik Seimas šią savaitę dėl to sprendimo nepriims.
Valdantieji nesiūlys keisti 13 eurų SND akcizo
Seimui negalutinai nubalsavus už siūlymą SND akcizą nuo kovo sumažinti 13 Eur/t, premjerė sako nebandysianti siūlyti jo didinti iki 41 Eur, kaip siūlė ministrų kabinetas. Tiesa, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė palaikanti Vyriausybės siūlytą akcizo tarifą – 41 eurą už toną.
„Šis projektas turi būti priimtas, tikrai niekas neregistruos jokių pasiūlymų, bandančių kažką pakeisti, tiesiog svarbu, kad tas įstatymas būtų priimtas rytoj (ketvirtadienį – BNS), jis bus priimtas“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Skaičiais yra taip, kad Seime nemažai yra oportunistinių balsavimų, žmonėms pavyksta pasinaudoti tuo, kad salėje konkrečiu metu yra mažiau žmonių, ir neturiu ką daugiau čia komentuoti“, – pridūrė premjerė.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sakė, kad Seimas tokiu sprendimu jau iš esmės kompensavo gyventojams ir verslui, kurie sausį–vasarį už SND moka 304 Eur akcizą, todėl nebebus siūloma pusmečiui atidėti CO2 dedamosios įsigaliojimo.
„Nieko labai nepakeisime, bet turėsime labai aiškią diskusiją ir apsisprendimą, ką daryti su tuo kompensavimo mechanizmu, kurį siūlė Vyriausybė.
Seimas, pasirinkdamas vietoj 41 Eur tarifo palaikyti 13 Eur, įgyvendino tam tikrą kompensacinį mechanizmą šiems metams. Dingsta poreikis nukelti CO2 dedamosios įsigaliojimą. Panašu, kad tokio projekto nebereikia, nes aplinkybės, dėl ko jis siūlytas, pasikeitė reikšmingai“, – BNS teigė M. Lingė. Anot jo, dar bus sprendžia, ar projektą „dėti į stalčių“, ar svarstyti ir nepritarti.
Pasak I. Šimonytės, Seimo opozicija pasinaudojo tuo, kad jos narių balsavime buvo daugiau.
„Tiesiog Seimo opozicija pasinaudojo tuo, kad skaitiškai Seimo opozicijos šiandien posėdyje buvo daugiau. Akcizo tarifas mažėja beveik 90 proc., tai dabar mažės daugiau negu 90 procentų. Nematau, dėl ko čia labai kaitinti oro, toks Seimo sprendimas, tokia valia, Seimas turi galimybę jį priimti“, – teigė I. Šimonytė.
M. Lingės teigimu, inicijuoti pataisas dėl didesnio tarifo nėra prasmės: „Akivaizdus yra balsavimas. Balsų proporcijos yra tokios, kokios yra. Nėra prasmės kitaip organizuotis tolesnę eigą – proporcija balsuojant būtų tokia pati.“
Jis pripažino, kad nuomonės dėl SND akcizo dydžio ir valdančiojoje koalicijoje yra įvairios.
Ūkininkus tenkina 13 eurų SND akcizas
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad ūkininkai sprendimu taikyti 13 Eur/t SND akcizo tarifą būtų itin patenkinti.
„Mes to ir prašėme – ne didesnės nei kaimyninėse šalyse, tai atitinka Lenkijos lygį“, – BNS trečiadienį sakė I. Hofmanas.
Anot I. Hofmano, jei Seimas ketvirtadienį galutinai patvirtins 13 Eur tarifą, neliktų būtinybės atidėti CO2 dedamosios mokėjimo metams.
„Galbūt čia dar reikėtų mums padiskutuoti tarpusavyje, su atstovais ūkių, kurie naudoja daug šitų dujų, bet, manau, mano preliminariu vertinimu, tai tiktų ir taip“, – sakė Tarybos pirmininkas.
I. Hofmanas pridūrė, kad ūkininkus labiausiai džiugintų, jei būtų priimti abu pasiūlymai – SND akcizo mažinimas iki 13 Eur ir CO2 dedamosios atidėjimas dar metams.
„Tai būtų tobula, tai būtų geriausias sprendimas“, – sakė ūkininkų atstovas.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)