Basf A1 2024 09 10 Basf m1 2024 09 06
Agropolitika
Sanitarinių apsaugos zonų naikinimas sunaikins ir fermas?
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Akademija (Kauno r.). Pajudintas sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) klausimas ir metų pabaigoje pakoreguotas jų reglamentavimas žemdirbiams toliau kelia galvos skausmą. Jie teigia, kad iniciatyva panaikinti SAZ sektoriui gali būti pražūtinga.

Metų pabaigoje Seimas priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, jau tuomet asociacijos skambino pavojaus varpais ir prašė Prezidento įstatymą vetuoti. Vis dėlto pataisos įsigaliojo.

Prie šio klausimo sugrįžta praėjusią savaitę vykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos posėdyje.  Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, netikėta buvo pataisų nuostata, kad oro, kvapo ar triukšmo tarša ir SAZ teritorijoje negali būti didesnės, nei už SAZ ribų.

Bioversija m7 2024 09 18

„Iš principo SAZ prasmė prapuola. Jei SAZ teritorijoje tarša turi būti kaip ir už SAZ ribų, kur jos negali, tai kam tada SAZ reikalingas? Kam tada reikia išmesti pinigus ir įsivertinti poveikį aplinkai?“ – kalbėjo J. Sviderskis.

Pasak jo, nors pasigirsta kalbų, kad neaiškumų dėl SAZ kilo todėl, kad nebuvo registrų, tai netiesa, tiesiog jie buvo popieriniame variante. „Žemėtvarkininkai grąžino žemes nepadarydami įrašų (...), o architektai lengva ranka išrašinėjo leidimus ir taip prie fermų, paukštynų, pieno ūkių atsidūrė savininkai“, – trumpai susidariusią situaciją nušvietė LŽŪBA atstovas. Pasak jo, dabar atitinkamos institucijos užverstos skundais dėl taršos ir kai kurios žemės ūkio bendrovės nuolat tikrinamos. 

Ateitis – visai be SAZ?

Jis atkreipė dėmesį, kad, nors žadama, jog SAZ tvarka bus peržiūrima, tačiau pamažu einama link to, jog SAZ bus visai atsisakyta. J. Sviderskio teigimu, tokiu atveju teliks pasitraukt iš gamybos, tačiau tada iškyla klausimas, kas tokiu atveju mokės ūkininkams už pasitraukimą, už į ūkį padarytas investicijas, galiausiai teks atleisti ir ūkyje dirbančius žmones.

Anot jo, pienų ūkių prie gyvenviečių yra gana daug ir jie visi pateks į tokią zoną. „Jeigu SAZ bus panaikinta, reikia iškart spręsti klausimą, kaip uždaryti gamybą, nes skundų bus šimtai. Jau turime tokių pavyzdžių“, – kalbėjo J. Sviderskis, teigdamas, kad šiuo klausimu itin trūksta didesnio Žemės ūkio ministerijos įsitraukimo.

Posėdyje dalyvavęs AB „Lytagra“, valdančios „Lytagros“ žemės ūkio bendrovę, valdybos pirmininkas Adomas Balsys priminė, kad kalbama ne tik apie poveikį aplinkai, bet ir apie poveikį sveikatai, tad panaikinus SAZ iškart bus keliami klausimai dėl sveikatos. Juolab, kaip priminė J. Sviderskis, nuo 2024 m. kaimo vietovėse bus apribojimas ne 8 kvapo vienetai kaip dabar, o 5.

Pasak A. Balsio, jei savu laiku nuo sovietmečio stovinčių fermų SAZ ir kiti reikalingi dokumentai būtų sukelti, problemų dabar nebūtų. „Kas nepadarė? Valdininkai dabar tegul apsimoka. (...) Panaikinsime tą tvartą – tiek tos bėdos, bet tegul apmoka“, – kalbėjo A. Balsys.

Vieni pirmųjų praktiškai su problemomis registruojant SAZ susidūrė paukštynai. Apie tai posėdžio dalyviams pasakojo Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas. Anot jo, vienas paukštynas, norėdamas pagal reikalavimus įregistruoti SAZ, visus tam reikiamus dokumentus atidavė Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau gavo atsakymą, kad NŽT tam neturi lėšų.

Pratęsus registravimo laikotarpį, paukštynui teks vertinimus vėl daryti iš naujo. „Pagalvokite, jei turite daugiau kaip 300 karvių ir nesate užsiregistravę, turėsite labai malonią procedūrą. Gerai, jei yra istoriškai, nereikia apsiklausinėti gyventojų, gauti sutikimų, bet kaip pasidarysite poveikio sveikatai vertinimą – nežinau. Misija sunkiai įmanoma“, – patirtimi dalijosi G. Kauzonas.

„Kad SAZ zonoje gyventojams būtų kaip miško viduryje... Juk tam ir yra SAZ“, – apie netoli ūkių ir fermų įsikūrusių gyventojų aukštus lūkesčius kalbėjo G. Kauzonas. 

Jis priminė, kad dabar yra vetuotos Ūkininko ūkio įstatymo pataisos, tad siūlė bent ten įrašyti nuostatą, kad negali būti sodyba steigiama SAZ arba kitose apsaugotose teritorijose.

Anot jo, būtina apie tokias problemas kalbėti jau dabar, nes ateis 2025 m. ir teks ūkius uždarinėti. „Priemonių, kaip apsaugoti ūkinį objektą ar fermą, kad šalia neatsirastų gyventojai, nėra. Vienintelis SAZ buvo, kuris dar galiojo, kad ir kreivas šleivas. SAZ negalima naikinti, jei nėra jokios kitos alternatyvos“, – teigė LPA vadovas.

Diskusijos reikia ir dėl esamų higienos normų

Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich priminė, kad SAZ klausimu susiduria keli sektoriai: sveikatos, aplinkos ir žemės ūkio. 

Pasak jos, tikrai yra iniciatyvų dėl SAZ naikinimo, kol kas nė viena iš ministerijų neturi pavedimo svarstyti ar keisti teisinį reguliavimą, sudaryti darbo grupes. Vis dėlto toks sprendimas turėtų pasirodyti artimiausiu metu.

„SAZ nustatyti yra tada, kai pažymėti dokumentuose ir registruoti. Jei šiai dienai teisiškai jie nėra nustatyti, sukluskime, koks teisinis reguliavimas galioja, jei sveikatos centrai važiuoja tikrinti ir reaguoja į iškvietimus. Reiškia, galioja sveikatos srities teisinis reguliavimas, normatyvai kur šiandien, net neregistravus SAZ, turi būti užtikrinami gyvenamojoje teritorijoje, kur ji bebūtų“, – kalbėjo A. Staniūnaitė-Tonkich.

Anot jos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nieko nėra naujo – įkelta tik tai, kas jau veikia de jure ir de facto

Žemdirbių atstovams priminus, kad pasaulyje ieškoma būdų kaip kaimą palikti kaimu, AM specialistė teigė, kad grįžimas prie šio klausimo gali turėti įvairių sprendinių. „Gali būti peržiūrėtos higienos normos, kurios gali būti per aukštos. Jos gali būti sumažintos. Triukšmo leistinumas decibelas ir pan. Laikas parodys, kur yra to reguliavimo nukrypimas ir ką reikėtų daryti“, – teigė A. Staniūnaitė-Tonkich.

Posėdyje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino žemdirbius aktyviai teikti pasiūlymus, kaip tai turėtų būti sureguliuota. Anot jo, ir pati Aplinkos ministerija nėra suinteresuota supriešinti dvi puses, galiausiai būtina atsižvelgti ir į esamą faktinę situaciją, o tai, kas jau yra, turi būti įteisinta.

Autorius: Asta Laukaitienė
    Gudinas -  23 06 14
    Setupad-desktop-po tekstu

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartines žemės ūkio paskolų palūkanas?
    Visos apklausos